Per Velykas aplankyti artimųjų ar draugų susiruošę sostinės gyventojai turėtų būti atsargūs keliuose, ypač tuose kelio ruožuose, kurie yra įvardijami „juodosiomis dėmėmis“. Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, tokių vietų Vilniaus regione yra dešimt.

„Dėmės“ irgi migruoja

Pasak Direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Egidijaus Skrodenio, Vilniaus regione išliko trys senos dar 2010 m. nustatytos „juodosios dėmės“ - dvi kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai ties Miškonimis ir Nemenčine ir viena kelyje Vilnius-Šumskas ties sankryža su keliu Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai.

Atsirado keturios naujos (kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis ties Vidiškių gyvenviete, kelyje Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai ties Didžiasaliu, kelyje Ukmergė-Raguva-Nevėžis ties Šalkavos gyvenviete ir kelyje Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus ties Morkūnų gyvenviete).

Trys „juodosios dėmės“ migravo, t.y. pasikeitė jų ilgis (kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis ties sankryža su automagistrale Vilnius-Panevėžys šiek tiek pasitraukė į Ukmergės pusę, kelyje Vilnius-Švenčionys-Zarasai ties Nemenčine „juodoji dėmė“ sutrumpėjo ir kelyje Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vokė ties Pagiriais taip pat sutrumpėjo).

Pagal Susisiekimo ministro patvirtintą metodiką, „juodosios dėmės“ valstybinės reikšmės keliuose kasmet nustatomos remiantis įskaitinių eismo įvykių, įvykusių per paskutinius ketverius metus, duomenimis ne ilgesniame nei 500 metrų kelio ruože. Jei tame ruože įvyksta keturi arba daugiau eismo įvykių, mes šį ruožą jau vadiname pavojingu ir įvardiname, kaip „juodąją dėmę“.

"Avaringi kelio ruožai kasmet kinta, nes vieni metai nusibraukia, kiti prisideda. Nustatant 2011 m. „juodąsias dėmes“ mes vertinome eismo įvykius įvykusius per 2007-2010 metus, - aiškino E.Skrodenis.

Ruožai nuolat tvarkomi

E.Skrodenio teigimu, kol kas pavojingiausių kelių pozicijos niekam neužleidžia senasis ir vaizdingasis Kaunas–Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda kelias, nutiestas Panemune. 2011 m. jame nustatytos net 8 „juodosios dėmės“, nors dar 2007 metais jų būta kur kas daugiau – net 25.

„Darome įvairius pertvarkymus, stengiamės tas „dėmes“ kiek įmanoma greičiau likviduoti. Štai ir šiemet buvo nustatyti 24 nauji pavojingi ruožai, todėl mes negaišdami renkame avarijų aprašymus, tiriame aplinką ir artimiausiu metu, kaip ir kasmet, bus sudaryta speciali ekspertų komisija iš Kelių direkcijos atstovų, policijos pareigūnų, ministerijos darbuotojų, už regioninių kelių priežiūrą atsakingų institucijų atstovų, kurie vyks į tokias vietas ir analizuos, ką jose galima pakeisti, ką reikia padaryti, kad nelaimių šiose vietose būtų galima išvengti kiek įmanoma greičiau“, - kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Girti nulekia nuo kelio

Pasak E.Skrodenio, pastebėta, kad avaringiausi kelio ruožai dažniausiai atsiranda ties sankryžomis su keliais, vedančiais į kaimelius ir gyvenvietes, kai ant pagrindinio kelio yra autobusų stotelės.

„Žmonėms, išlipus iš autobuso, sunku pereiti per tokias sankryžas, jie dažnai patenka po automobilių ratais. Norint to išvengti, įrengiame pėsčiųjų takelius, o sankryžas rekonstruojame į žiedines arba su iškiliomis salelėmis, kuriose žmonėms saugiau palaukti, kol pravažiuos automobiliai, o tuo pačiu, dėl iškilių salelių sumažėja ir automobilių greitis“, - aiškino Eismo saugumo skyriaus vedėjas.

Taip pat daug eismo įvykių įvyksta sankryžose. Šią problemą bandoma išspręsti įrengiant žiedines sankryžas arba pastatant jose iškilias saleles ir atskiriant kairiojo posūkio juostą. Atlikus išsamią įrengtų priemonių analizę nustatyta, kad įrengus žiedines sankryžas žūčių tose vietose nebebūna, o įrengus iškilias saleles žuvusiųjų sumažėja daugiau nei 80%.

Daug problemų sukelia ir girti arba automobilio neturintys teisės vairuoti vairuotojai. Pavyzdžiui, minėtame kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda yra vietų, kur nuo kelio nuolat nuskrieja taurelės mėgėjai. „Atrodytų kelias lygus, tačiau nuo jo vis nuvažiuojama į griovį ir tokios nelaimės kažkodėl ištinka tik tuos, kurie vairuoja neblaivūs“, - kalbėjo E.Skrodenis.

Kodėl taip atsitinka, atsakymo iki šiol nėra. Vien iš buvusių 25 Šilutės kelyje „juodųjų dėmių“, apie šešiolika tokiomis įvardijamos dėl šiuose ruožuose nuolat į avarijas patenkančių neblaivių vairuotojų.

„Juodųjų dėmių“ mažėja

2010 m. Lietuvos keliuose iš viso nustatytos 87 „juodosios dėmės“. Tai trečdaliu mažiau nei pernai.

Palyginti su 2010 m., 32 „juodosios dėmės“ išliko tose pačiose vietose, 31-os vieta pakito dėl keliuose įrengtų eismo saugos priemonių, naujai susiformavo 24 „juodosios dėmės“.

Be to, nustatyta, kad 27 „juodosios dėmės“ yra susidarę dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Dėl šios priežasties šalies keliuose yra atsiradę 31 proc. visų „juodųjų dėmių“.

Pastaruosius 5 metus „juodųjų dėmių“ skaičius Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose nuolat mažėja. 2006 m. buvo nustatytos 267 „juodosios dėmės“, 2007 m. – 247, 2008 m. – 225, 2009 m. – 178, 2010 m. – 135, 2011 m. – 87.

„Šiemet avaringiausiuose kelių ruožuose numatoma diegti įvairias eismo saugos priemones: greitį mažinančias priemones, greičio švieslentes, saleles, pėsčiųjų perėjas, kelio ženklus. Konkrečios priemonės bus taikomos atsižvelgiant į kelio parametrus bei „juodojoje dėmėje“ įvykusių avarijų priežastis ir pobūdį, kelio aplinką. Labai tikimės, kad dėl labai aktyvaus darbo po 4-5 metų tokių kelių ruožų Lietuvoje iš viso neliks, o žmonės galės dar saugiau jaustis kelyje ir kasdien sveiki ir gyvi sugrįžti pas savo artimuosius“, - sakė E. Skrodenis.