Žurnalistė, sekspertė Milda Bartašiūnaitė niekada nesiūlo kelių policininkams pakišų, be to, ji mėgsta „dragą“ ir nuotykingas keliones. Milda augina 4 metų sūnų Vėją.

Milda mano, kad Lietuvos vairuotojams dar yra kur tobulėti, o pati kelyje vadovaujasi šia auksine taisykle: elkis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi.

Trumpai apie pašnekovę
Vairavimo stažas – 11 metų; teises išlaikė 2000 m. Kretingoje, kai ten buvo tik šviesoforas ir tas tada neveikė  
Vairuojamas automobilis – "Alfa Romeo 156" universalas
Vairavimo būdas – santūrus, bet kai reikia – „paspaudžia“
Eismo įvykių skaičius – jeigu neskaičiuotume kieme į ją atbuline eiga įvažiavusio kaimyno, tai nė vieno
Svajonių automobilis – tokio nėra, šiaip patinka Lexus

Kaip jaučiatės prie vairo?

Vairas vairui nelygu. Kai sukioju, pavyzdžiui, kokio nors "Land Cruiser" „baranką“, tai jaučiuosi saugiai ir užtikrintai. Kai traktorium į laukus važiuodavau – nepakaltinama. Dabar prie "Alfa Romeo" vairo jaučiuosi gan greita, ypač kai „raunu iš vietos“ nuo šviesoforo.

Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje?

Jeigu neturėčiau su kuo palyginti, sakyčiau, kad visai nebloga. Tačiau teko gyventi Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, kur tiek vairuotojai, tiek kelių policininkai įtikino, kad dar yra kur mums tobulėti.

Ar jaučiatės saugi kelyje?

Vadovaujuosi auksine taisykle: elkis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Tai yra laikausi optimaliai saugaus atstumo, duodu, kaip sakoma, „durniams“ ir visokiems „kelių gaidžiams“ kelią, nestabdau eismo, praleidžiu beviltiškai užstrigusius šalutiniame kelyje, padėkoju už praleidimą, pamirksiu šviesomis, kai pravažiuoju „žaliąją stotelę“. 

Kaip manote, kas yra geras vairuotojas?

Tas, kuris kaip Kasparovas mato kelis ėjimus į priekį ir atsimena kitų ėjimus užnugary. 

Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje? 

Kartą įsėdau į automobilį ir niekaip negalėjau užtrenkti durelių – sulūžo spyna. Pagalbos neprašiau. Pati pabandžiau suktis iš situacijos. Virve pririšau dureles prie sėdynės, bet važiuojant jos vis tiek nejaukiai „lapnojo“. Teko užsukti į autoservisą.

Kokių linksmų nuotykių teko patirti kelyje?

Atmenu vieną, bet tada man tikrai nebuvo linksma. Nuvažiavau su naujais pažįstamais į sodą švęsti kažkieno gimtadienio. Prieš tai išgavau pažadą mane pargabenti namo iki pirmos nakties. Tačiau jau prieš vidurnaktį supratau, kad blaivaus vairuotojo nerasiu. Žiauriai įtūžau. Apieškojau vieno dar pastovinčio vaikinuko kišenes, radau automobilio raktą, paėmiau tą vargdienį už „čiupros“, pasodinau į keleivio sėdynę ir paspaudžiau akceleratorių... Čia reikia pridurti, kad teisių dar neturėjau.

Atsimenu tik, kad buvo labai tamsu, vos vos degė tik vienas žibintas, kelio visai nežinojau, o tas pakeleivis nuolat grabinėjo man kojas. Tada keikiausi garsiai ir išradingai. Viena ranka dar su priekabiautoju kovojau. Kai pagaliau sustojau prie namo, greitai liuoktelėjau iš mašinos, sviedžiau raktelius anam į apdujusį veidą ir iš visų jėgų pasiunčiau vaikiną „ant trijų raidžių“. 

Esate vairuojanti mama. Kaip rūpinatės vaiko saugumu automobilyje? Kaip mokote saugaus eismo?

Mums pasisekė, kad mūsų berniukas tiesiog sukurtas keliauti. Pats noriai prisisega saugos diržą ir tuo didžiuojasi. Porą kartų automobiliu visa šeima vykome į Bulgariją. Kelionė ilga, tad teko ir „nusidėti“ saugaus eismo reikalavimams – leidome vaikui laisvai judėti po saloną, miegoti ant pledais užklotų lagaminų automobilio gale.

Koks kelyje patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?

Nors teko ir slidinėti slidžiame kelyje, o dėl baisios pūgos iš Latvijos Lietuvon parvairuoti 40 km/h greičiu, negaliu „pasigirti“ avarijomis. Tiesa, Kaliningrade vieną vilkiko vairuotą išplėšiau iš mirties nasrų. Jis išbalęs sukniubo prie vairo gamyklos aikštelėje. Buvo sekmadienis, aplink – nė gyvos dvasios. Iškviečiau greitąją. Atvažiavo pasibaisėtino senumo „viliukas“. Med. punkte vairuotojui sušvirkštė vaistų daugkartinio naudojimo stikliniu švirkštu. Galvojau, „šakės“. ŽIV infekcija garantuota. Gerai, kad buvau neteisi.

Kodėl vairuojate tokį automobilį?

Kai ieškojau automobilio, buvau įtraukusi į šį reikalą kelis draugus. Vienas jų ir rekomendavo "Alfa Romeo". Turėjau numačiusi 12 tūkstantėlių ir kaip tik vienas modelių įsikomponavo tiek į sumą, tiek į kuklius mano reikalavimus: sportinis, dyzelis, dizainas, talpumas, patikimumas. Na, dėl patikimumo, tai automobilių žinovai tikriausiai pultų ginčytis, kad „per skysta“ pakaba. Aš kaip sekspertė tik galiu pajuokauti, kad tas, kas kabo, manęs nejaudina (juokiasi).

Jūsų automobilio numeris gan neįprastas. Ar specialiai tokį išsirinkote?

Kai Regitroje sužinojau, jog, skiriama numerių serija buvo tik FAL arba FAK raidžių kombinacijos, nutariau už papildomą mokestį priderinti ir skaičius. Paradoksalu tai, kad iki tol gana skeptiškai žiūrėjau į vairuotojus su vardiniais numeriais.

Ką reiškia FAL 001?

Kiekvienas gali interpretuoti pagal savo sugedimo laipsnį. (juokiasi)

Ar išmanote apie automobilius?

Žiguliuko kieme tikrai nesuremontuočiau. Ratą pakeisti galėčiau, bet dar nė karto nebandžiau. Dar žinau, ką reiškia mirksintys rodmenys. Visada kreipiu dėmesį ne tik į kuro bako, bet ir tepalų temperatūros rodyklę.

Kas Jums svarbu automobilyje?

Kad visos svirtelės būtų standartinėse vietose: antvožo užraktas – po skydeliu, kuro bako ir bagažinės – po kairiąja ranka, veidrodžių reguliatoriai – kairėje, prie stiklo, ir t. t. Atsimenu, kaip beviltiškai stypčiojau šalia pasiskolintos mašinos, niekaip nerasdama, kur atidaryti degalų dangtelį. Teko skambinti kaip kokiai „blondinei“ savininkui.

Ką visuomet vežiojatės savo automobilyje?

Gerą nuotaiką ir viltį, kad saugiai nuvažiuosiu iš taško A į tašką B.

Ar prisidėsite prie mandagaus vairavimo iniciatyvos? Ką manote apie tokias iniciatyvas?

Neįsižeiskite, bet nemanau, kad lipduku „paprotinsiu“ kokį nors „kelių erelį“. Kam įgimtas mandagumas ir atidumas aplinkiniams, tas ir taip laikysis vadinamosios auksinės taisyklės. Esu iš tų, kurie ne žodžiais, o darbais stengiasi užkrėsti mandagumu.

Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

Nemesti kelio dėl takelio. Nebent esi bekelininkas.