„Rail Baltica“ geležinkelio linija Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis yra neatskiriama ateities transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalis, padėsianti kurti konkurencingą Europos geležinkelių tinklą.

Tokia nuostata patvirtinta jungtinėje deklaracijoje, kurią ministrų konferencijoje dėl „Rail Baltica“ plėtros pasirašė Europos Komisijos transporto komisaras bei Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai.

„Pasirašydami deklaraciją įsipareigojome ir toliau aktyviai bendradarbiauti, kad „Rail Baltica“ taptų svarbia Europos geležinkelių tinklo dalimi, įgyvendinančia Europos Sąjungos siekį kurti konkurencingą, į krovinių vežimą orientuotą geležinkelių tinklą“, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

„Rail Baltica“ projektu siekiama sukurti visoms jame dalyvaujančioms šalims prieinamą ir jų kartu valdomą transporto infrastruktūrą, kuri užtikrintų Baltijos šalių geležinkelių jungtį per Lenkiją su kitomis ES šalimis.

Įvertindami esamą ekonominę situaciją, ministrai svarstė strateginius „Rail Baltica“ plėtros sprendimus, susijusius su šio projekto finansavimu. Patvirtindami siekį įgyvendinti šį projektą, transporto ministrai sutarė ieškoti naujų techninių sprendimų ir finansavimo būdų, kad iki 2013 metų visoje „Rail Baltica“ geležinkelio linijoje būtų užtikrintas šalis tenkinantis 120 km/val. greitis.

„Rail Baltica“ projektas kartu su kitais prioritetiniais Baltijos jūros regiono ir Vidurio Europos projektais  sudarys esminį europinės reikšmės transporto tinklą, reikalingą tiek Europos Sąjungos vidinei rinkai, tiek ES susisiekimui su kaimyniniais regionais.

Atsižvelgdamos į Europos Komisijos planus peržiūrėti TEN-T ateities transporto politiką ir prioritetinių projektų sąrašą, „Rail Baltica“ projekte dalyvaujančios šalys pasisako už šio projekto įtraukimą į tolimesnes TEN-T politikos gaires.

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004 m. „Rail Baltica“ projektas buvo pripažintas vienu iš 30 prioritetinių transeuropinio transporto tinklo TEN-T projektų.