Prieš keletą metų išmesta idėja Lietuvos keliuose įrengti Europoje analogų neturinčias „autostopų stoteles“ dingo kaip į vandenį.

Kelių eismo specialistai tikina, kad „krizei visus nuleidus ant žemės“ buvo imtasi svarbesnių problemų. Autostopininkai teigia, kad esant galimybei apsiribosiantys patogiomis vietomis automobiliams sustoti. Juolab kad mažėja ir keliaujančiųjų autostopu.

Šalyje mažėja autostopininkų?

„Kadangi buvo ta problema, kad žmonės stovi ant kelio važiuojamosios dalies, „tranzuoja“ ir nutinka eismo įvykių, 2008-aisiais atsirado svarstymų, kad galbūt įrengti specialias stoteles. Bet viskas liko svarstymų ir idėjų lygmenyje“, – interneto portalui lrt.lt pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis. Tąkart buvo galvojama apie apšviestas stoteles, kuriose būtų ir smulkūs kelių žemėlapiai. Kitose vietose stabdantiems automobilius būtų grėsę baudos.

„Ši problema nėra tokia aktuali tiek eismo saugumo, tiek „tranzavimo“ požiūriu. Tų pačių „tranzuotojų“ vis mažiau – tai matyti ant kelio. 2008-aisiais, kai gyvenimas gerėjo, žmonės ir valstybė galėjo kreipti dėmesį į perteklinius dalykus. Bet kai ekonominė krizė visus nuleido ant žemės, tai mes vėl pradėjome spręsti tas problemas, kurios yra labai svarbios“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Jis mano, kad „autostopo stotelės“ turėtų būti susietos su miestų visuomeniniu transportu, kad būtų lengviau pasiekiamos. Kaip pavyzdį E. Skrodenis pateikė Kauną, kur žmonės automobilius buriasi stabdyti prie įvažiavimo į miestą bei ties IX fortu, todėl esą tokių aikštelių viename mieste reikėtų įrengti net kelias. „Daug tokių, kur išeina iš savo namo ir ten „tranzuoja“ – visur stotelių nepadarysi“, – tvirtino pašnekovas.

„Kur naudingiau investuoti lėšas? Geriau nutiesti šaligatvį ar padaryti aikštelę, kuri abejotina ar būtų naudojama? Kelių direkcija gauna kreipimųsi, kad reikia įrengti aikšteles tiems, kurie pardavinėja grybus ar uogas – ten trauka didesnė“, – įsitikinęs E. Skrodenis.

Nesulaukė autostopininkų pageidavimo

E. Skrodenis sako manantis, kad noras, jog atsirastų tokio tipo aikštelių, turėtų kilti patiems autostopininkams: „Jeigu yra poreikis,turi būti išnaudojamos galimybės ir priimami sprendimai. Iš visų pusių tai nutilo ir pasidarė neaktualu“.

Vilniaus autostopo įkūrėjas Vladas Sapranavičius sutinka, kad toks keliavimo būdo populiarumas yra gerokai sumažėjęs – prie to prisidėjo lėktuvų skrydžių atpigimas, daugiau žmonių gali sau leisti keliauti į užsienį lėktuvu. Todėl nežinia, ar verta investuoti pinigus į tokias „autostopo stoteles“, tačiau paprastesnės aikštelės reikėtų.

„Ko reikėtų, tai netoli tos vietos, kur baigiasi visuomeninio transporto maršrutas, būtų lygi vieta, o ne nuokalnė ar įkalnė ir kur saugiai galėtų stovėti žmonės bei stoti automobiliai“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, dabartinė situacija tiems, kas vyksta iš Vilniaus į Panevėžį, yra gera, tačiau „tranzuojantiems“ į Kauną tenka stovėti įkalnėje, kur sudėtinga sustoti automobiliams ir susidaro avarinės situacijos. „Ten pastatė ženklą „Sustoti draudžiama“, bet žmonės vis tiek stabdo automobilius. Jeigu nori nepažeisti taisyklių – turi lipti į kalną arba laukti, kol atvažiuos autobusas“, – sakė V. Sapranavičius.

Europoje „autostopo aikštelių“ neregėti?

E.Skrodenis patikino, kad nei vienoje Europos šalyje nepastebėjęs tokio tipo aikštelių. Esą tik tokias, kur galima palikti automobilį ir toliau važiuoti kitu transportu.

„Europoje daroma kitaip, yra įvairių portalų, kur ieškomi pakeleiviai. „Autostopo aikštelės“ būtų naujovė, bet ar ji bus naudojama nuolat? Vasarą, važiuojant prie jūros, dažniau ateina, o kitu metu gal būtų nelabai efektyvios“, – svarstė pašnekovas.

Tuo metu V. Sapranavičius pasakojo matęs tik specialius ženklus Olandijoje, kur autostopui yra patogi vieta. Taip pat Danijoje, kur miesto žemėlapiuose, ties išvažiavimais iš miesto, pažymėtos tokios vietos, kur vietiniai žmonės įpratę sustoti. „Bet tam didelių investicijų nereikia. Tik įdėti ženkliuką į žemėlapį“, – sakė pašnekovas.

Lietuvoje internete taip pat netrūksta įvairiuose puslapiuose ir grupėse besiburiančių ir siūlančių pavėžėti. Itin nemažo populiarumo yra sulaukusi viename socialinių tinklų esanti grupė „Važiuoju iš miesto A į miestą B, galiu pavežti!“. Grupės narių skaičius siekia per 30 tūkst. Tiesa, čia siūloma pavėžėti už tam tikrą mokestį.