Asociacija kreipėsi į Seimo frakcijas, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos ir inovacijų komitetus, prašydama peržiūrėti kitų metų valstybės biudžete numatytas lėšas šalies keliams.
Kaip teigia asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko, prieš metus pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas turėjo padėti spręsti įsisenėjusias infrastruktūros problemas, tačiau kol kas rezultatai neatitinka lūkesčių.
„Kai buvo kuriamas Kelių fondas, buvo kalbama, kad tai bus papildomas finansavimo šaltinis. Tačiau dabar matome, kad fondas auga, o valstybės biudžeto lėšos keliams mažėja. Iš kelių naudotojų surenkame daugiau pinigų per akcizą, bet keliams iš to tenka vis mažesnis procentas“, – pranešime cituojamas Š. Frolenko.
2024–2025 metais KPPP programai kasmet buvo skiriama po 583,2 mln. eurų, tačiau šiemet finansavimas sumažėjo iki 436 mln. eurų.
„Net ir padidinus programos biudžetą iki 540 mln. eurų, keliams skirtume mažiau nei prieš dvejus metus. Todėl pirmiausia turime bent grįžti prie tokio finansavimo lygio, kuris leistų pradėti stabdyti infrastruktūros degradavimą“, – teigė asociacijos vadovas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2027 metais bendras kelių finansavimas sieks 749,3 mln. eurų, o nacionalinės lėšos augs 47,1 mln. eurų.
Vis dėlto asociacija atkreipia dėmesį, kad šį augimą lems didesnės Valstybinio kelių fondo pajamos, o ne papildomas valstybės finansavimas.
„Svarbu atskirti, kiek pinigų keliams papildomai skiria valstybė ir kiek jų surenkama iš pačių kelių naudotojų. Jei vežėjai ir vairuotojai sumoka daugiau, o valstybė tuo pat metu sumažina savo dalį, bendras finansavimo augimas tampa labai sąlyginiu. Kelių fondas turėjo papildyti esamą sistemą, o ne suteikti galimybę iš biudžeto keliams skirti mažiau“, – aiškino Š. Frolenko.
Asociacija pažymi, kad peržiūrėti kitų metų biudžetą būtina ir dėl augančių degalų akcizo pajamų.
2019 metais valstybė iš jų surinko 839 mln. eurų, pernai – 1,15 mlrd. eurų, o šiemet tikimasi apie 1,2 mlrd. eurų. Tačiau KPPP finansavimo dalis, palyginti su akcizo pajamomis, per šį laikotarpį sumažėjo nuo 67 iki 36 proc.
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į prastėjančią kelių būklę. Susisiekimo ministerijos duomenimis, apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka nustatytų būklės reikalavimų.
Kasmet atnaujinama apie 300 km kelių, tačiau dar apie 700 km per tą patį laiką tampa blogos būklės. Šių metų pradžioje blogos būklės tiltų buvo 142, o 50-čiai jų taikyti eismo ribojimai.
Asociacijos vertinimu, prasta kelių būklė vairuotojams ir verslui kasmet kainuoja apie 316 mln. eurų.
ELTA primena, kad Finansų ministerijos parengtame 2027 metų valstybės biudžeto projekte keliams numatoma skirti 749,3 mln. eurų – 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet, kai finansavimas siekė 815,5 mln. eurų.
Kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai numatoma 436 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 240,7 mln. eurų, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama turėtų sudaryti 72,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, nors bendras kelių finansavimas mažėja dėl besibaigiančio ES finansavimo laikotarpio, nacionalinės lėšos keliams kitąmet augs 47,1 mln. eurų, arba 7,6 proc.
Naujausi komentarai