Štai 2013-ųjų Lietuvos ekonomikos ar verslo įvykiai, kurie šiais metais sulaukė nemažo atgarsio, o kai kurie galbūt turės įtakos ateinantiems 2014-iesiems.

Pakelta MMA

Bene vienas svarbiausių šių metų įvykių – minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas nuo 850 iki 1000 litų (iki mokesčių). Tiesa, paskelbus apie tai, buvo nemažai tvirtinimų, kad daugelis įmonių nebus pajėgios mokėti didesnių atlyginimų. Esą dėl to didės ne tik reikalavimai darbuotojams, bet ir nedarbo lygis, nes negalėdamos mokėti algų įmonės paprasčiausiai atleis savo darbuotojus. Metų pabaigoje galima tvirtinti, kad taip nenutiko ir su didesniais keblumais, padidinus minimalią mėnesinę algą, įmonės nesusidūrė. Be to, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, padidėjo 4,4 proc. Per ketverius metus tai sparčiausias darbo užmokesčio augimas.

Pieno produktų draudimas

Augti Lietuvos ekonomikai padėjo eksportas, tačiau Lietuvos vežėjai susidūrė su sunkumais – draudimu įvežti pieno produktus į Rusiją. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) po daugiau kaip savaitę trukusio draudimo buvo informuota, kad Rusijai lietuviški produktai atrodo nesaugūs. Tiesa, PPO dėl pavėluotai pateikto pareiškimo ir minėtų veiksmų įspėjo Rusiją, kad priemonės, kurių buvo imtasi prieš Lietuvos pienininkų produkciją, yra nepagrįstos. Tai, rodos, turėjo numušti pieno produktų kainas pačioje Lietuvoje. Tačiau Lietuvos pieno produktų gamintojai, nors ir susidūrė su rimtomis kliūtimis, sugebėjo puikiai prisitaikyti prie esamos padėties ir persiorientuoti gal ne į tokias pelningas, bet stabilias rinkas.

Bankrutavo "Ūkio bankas"

Praėjus šiek tiek daugiau nei metams nuo "Snoro" banko bankroto, toks pat likimas ištiko ir "Ūkio banką". Prie bankų ir bankomatų ėmė rikiuotis žmonės, norintys išsiimti sąskaitoje esančius pinigus. Dar po kelių mėnesių buvo paskelbtas oficialus banko bankrotas.

"Swedbank" bankrutuoja?

Gyventojams dar nespėjus atsigauti po "Ūkio banko" bankroto, ėmė sklisti kalbos, kad "Swedbank" taip pat bankrutuoja. Labiausiai šis gandas paveikė mažuosius šalies miestelius. Prie bankomatų nusidriekė eilės. Išsiimti pinigų laukė dešimtys žmonių, o kai kuriuose bankomatuose netgi pritrūko grynųjų. "Swedbank" vis dėlto spėjo sureaguoti ir kilusią sumaištį numalšino sėkmingai.

Buvo uždaryti du tinklai

Balandį buvo uždarytas daugiau kaip 20 metų dirbęs tinklas "Pasidaryk pats", prekiavęs statybinių medžiagų ir apdailos prekėmis. Nepraėjus nė metams, Lietuvą paliko ir tarptautinis tokio pobūdžio tinklas "Bauhof". Nė vienas iš tinklų negalėjo nurodyti tikslios pasitraukimo priežasties. "Bauhof" atstovai tuo metu tvirtino, kad nebegali toleruoti patiriamų nuostolių. Todėl buvo pasirinkta uždaryti visas penkias parduotuves, o Estijoje kitais metais atidaryti dar 5–7 naujas, be jau veikiančių 12-os. O likę didieji statybinių medžiagų tinklai – "Senukai", "Ermitažas" bei "Moki veži" – toliau aktyviai konkuruoja ir lepina pirkėjus 20–30 proc. nuolaidomis beveik viskam.

Buvo atidaryti du kiti

Nors Lietuvą paliko statybinėmis ir apdailos medžiagomis prekiaujančios parduotuvės, į prekybos rinką įsiliejo du pasaulinio lygio žaidėjai – "Ikea" ir "H&M". Šių milžinų atėjimo lietuviai laukė jau gana seniai. Paskelbus datą, kada turi būti atidaryta pirmoji "H&M" parduotuvė, jaunuoliai net nakvojo prie parduotuvės durų, norėdami tapti pirmaisiais lankytojais ir gauti piniginius dovanų čekius. "Ikeos" atidarymas taip pat sulaukė didelio dėmesio, o atidarymo ceremonijoje rąstą kartu pjovė nesutaikomi politiniai oponentai Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Metams einant į pabaigą, šių parduotuvių populiarumas šiek tiek ėmė slopti. Ekspertų aiškinimu, didelio dėmesio šie prekybos tinklai sulaukė dėl to, kad tai buvo naujovė Lietuvoje, bet, bėgant laikui, žmonės jiems nebeteiks tokios didelės reikšmės.

"Maximos" tragedija

Vienas pagrindinių prekybos tinklų Lietuvoje "Maxima" metus pradėjo su, rodos, iš nieko kilusiu pasipiktinimu dėl Sausio 13-ąją "Maximos" parduotuvėse "Tarybinei" daktariškai dešrai taikytos akcijos. Tačiau metams einant į pabaigą įmonė susidūrė su didesniu iššūkiu – Latvijoje įgriuvus "Maximos" parduotuvės stogui žuvo daugiau kaip 50 žmonių. Situaciją paaštrino tai, kad tariamai nuomojamas pastatas, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė pačiai "Maximai", o "Maximos Latvijos" vadovas Gintaras Jasinskas savo pareiškimais dar ir supykdė latvius. G.Jasinskas buvo atleistas, o "Maxima" viešai atsiprašė ir pažadėjo atlyginti žalą.

Pakilo "Air Lituanica"

Vasarą į orą pakilo pirmasis "Air Lituanicos" lėktuvas. Jau gegužę, dar neturėdama oro vežėjo pažymėjimo, "Air Lituanica" pradėjo skelbti apie būsimas lėktuvų bilietų kainas, o metų pabaigoje dėl esą nesumokėtų skolų su ja bendradarbiavimą nutraukė "Estonian Air". Abi bendrovės žada teistis. "Air Lituanica" išsiskiria tuo, kad priklauso Vilniaus miestui. Didžioji dalis – net 87 proc. – jos akcijų priklauso nekilnojamojo turto plėtros įmonei "Start Vilnius", kurią įkūrė Vilniaus miesto savivaldybė.

"Chevron" pasitraukė

Šį rugsėjį JAV energetikos bendrovė "Chevron" buvo pripažinta laimėtoja skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurse. Aplinkos ministerijos komisija šią įmonę pripažino kaip atitinkančią visus iškeltus reikalavimus. Toks sprendimas sulaukė didelio pasipiktinimo, ypač iš Žygaičių miestelio bendruomenės, kuri atsisakė bendradarbiauti su "Chevron" ir leisti ieškoti skalūnų dujų jų žemėse. Po intensyvių ginčų JAV bendrovė priėmė sprendimą pasitraukti iš Lietuvos. Kilęs konfliktas gali neigiamai atsiliepti Lietuvos investiciniam patrauklumui.

Ribojimai saulės baterijoms

Nors visame pasaulyje skatinama naudoti atsinaujinančiosios energijos šaltinius, Lietuvoje buvo priimti nutarimai, kurie realybėje turi atvirkštinį efektą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė, kad ji galės apskaičiuoti saulės energijos pagamintos elektros supirkimo tarifus net keturis kartus per metus, vietoj prieš tai numatyto vieno karto. Taip pat mažosiomis elektrinėmis buvo numatyta laikyti tas, kurių galia ne iki 30 kilovatų, o iki 10 kilovatų. Atsinaujinančių išteklių energetikos atstovai teigė, kad tokios elektrinės niekam nereikalingos, o sprendimas gali sunaikinti mažesnio galingumo elektrinių plėtrą.

Pasak ekonomikos ekspertų, 2013-ieji Lietuvos ekonomikoje nebuvo išskirtiniai, o neseniai metukų gimtadienį atšventusi Vyriausybė nesiėmė kardinalių žingsnių ir laikėsi pirmtakės kurso.

Priklausomi nuo pasaulio

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad išskirti reikėtų ne tik Lietuvos vidaus aktualijas, bet ir pasaulio ekonomikos įvykius, nes jie dažnai lemia ir tai, kas vyksta mūsų šalyje. Vienu svarbiausių pasaulio įvykių G.Nausėda laiko nesutarimus dėl JAV biudžeto. Jo teigimu, tai parodė ekonomikos trapumą.
Kalbėdamas apie Lietuvos įvykius, pašnekovas tvirtino, kad, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo.
"Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto. Tai rodo, kad Lietuvos verslininkai puikiai išmano savo darbą ir sugeba pasiekti visai neblogų rezultatų net sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis", – sakė G.Nausėda.
Taip pat kaip vieną svarbių įvykių jis įvardijo minimalios mėnesinės algos pakėlimą ir tai, kad šis pakeitimas nesukėlė neigiamų pokyčių darbo rinkoje. "Nebuvo dėl to nei masinių atleidimų, nei nedarbo lygis dėl to labai išaugo. Atvirkščiai, jis toliau mažėjo", – aiškino pašnekovas.

Euro link

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, nepaisant rinkimų pažadų, buvo laikytasi seno plano mažinti biudžeto deficitą ir, kaip sakė G.Nausėda, pavyko išsaugoti biudžeto discipliną. Taip pat buvo pasistūmėta euro įvedimo link, nors tai dar negarantuota.

"Matyt, viskas išsispręs pačioje metų pabaigoje, čia dar yra tam tikrų neaiškumų, bet jeigu viskas bus gerai, galima sakyti, kad 2013-ieji buvo lemiami metai, kai buvo nulemtas euro likimas arba euro įvedimas mūsų šalyje. Manau, kad tai galbūt vienas ryškesnių faktų, nors euras dar neįvestas, bet, kaip minėjau, namų darbai bus padaryti gana tinkamai", – įsitikinęs G.Nausėda.
Pašnekovas paminėjo, kad dar liko nemažai sričių, kur svarbiausi klausimai tebėra neatsakyti. Jis išskyrė energetikos sektorių. G.Nausėda teigė, kad kai kurie projektai juda į priekį, o kai kurių likimas, kaip ir anksčiau, yra miglotas. Nežinia, kam skirsime didžiausias pastangas, kaip 2020-aisiais atrodys Lietuvos energetikos sektorius.

"Čia mes neturime atsakymų. Kaip ir šiandien dar niekas turbūt negalėtų pasakyti, kaip atrodys mokesčių sistema, sakykime, dvejų trejų metų perspektyvoje. Tai irgi gana neaiškus reikalas. Ir tai laikyčiau minusu. Ypač verslininkams, kurie planuoja savo veiklą ne pusei metų, o trejiems, penkeriems ar dešimčiai", – sakė G.Nausėda.

Pirmininkavimo sėkmė

"Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos įvykių nereiktų vertinti, neatsižvelgiant į pasaulio įvykius. Kaip svarbesnius jis paminėjo Sirijos pilietinį karą, didžiųjų centrinių bankų vykdomą agresyvią skatinimo politiką, JAV balansavimą ties valstybės bankroto riba ir kitus.
Lietuvoje vienas svarbiausių ekonomikos įvykių, N.Mačiulio nuomone, buvo Rusijos embargas Lietuvoje pagamintiems pieno produktams ir sugriežtinta transporto priemonių patikra pasienyje.

"Chevron" pasitraukimas taip pat yra labai svarbus įvykis. Ne tik dėl to, kad Lietuvos galimybės išžvalgyti po žeme esančius gamtos išteklius bei juos išgauti atidedamos neribotam laikui, bet ir dėl to, kad užsienio investuotojams buvo nusiųstas neigiamas signalas apie Lietuvos politinės aplinkos stabilumą ir prognozuojamumą", – sakė pašnekovas.
N.Mačiulis mano, kad svarbus įvykis yra ir Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Anot jo, nors tai – politinis įvykis, dėl jo Lietuvoje apsilankė apie 30 tūkst. svečių, o tai ne tik paskatino Lietuvos ekonomiką, bet ir gali turėti teigiamą ilgalaikį poveikį, ypač jei sugebėjome palikti teigiamą įspūdį.

Mokesčių pakeitimų ekonomistas nelaiko esminiais ar turinčiais labai didelę reikšmę Lietuvos ekonomikai. "Tai buvo labiau kosmetiniai pakeitimai", – teigė jis. Ekonomistas pridūrė, kad šie pakeitimai buvo nukreipti tinkama linkme: šiek tiek sumažėjo darbo jėgos apmokestinimas, o mokestinė našta tapo truputį tolygesnė. Pašnekovo manymu, tai nors maži, bet geri žingsniai į reikiamą pusę.

Pažadų neištesėjo

Ekonomistė Rūta Vainienė apgailestavo, kad šiais metais ryškių ekonomikos įvykių vis dėlto nebuvo. "Iš tikrųjų turbūt žmonėms pats didžiausias įvykis buvo pasirinkimas, kokia forma kaupti senatvei. Ar rinktis pirmą pakopą, ar ir antrą pakopą, dar kokius nors kitus sprendimus?" – sakė ji ir akcentavo, kad šiai naujovei įtaką padarė ne ši Vyriausybė.

"Ši Vyriausybė iš tikrųjų ką padarė, tai pakėlė minimalią algą. Žmonėms, kurie anksčiau gaudavo minimalią algą, tas pakėlimas atrodo kaip labai didelis pliusas. Gal tas pakėlimas nėra labai reikšmingas, nepadvigubino pajamų, – teigė pašnekovė, – bet, bendrai ekonomiškai žiūrint, tas pakėlimas yra naštos užkrovimas verslui. Nors, nepaisant visų valdžios pastangų, verslas atsigauna ir ekonomika auga. Didžiąja dalimi, žinoma, tai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos situacijos."

R.Vainienė taip pat akcentavo, kad į valdžią atėję socialdemokratai vis dėlto neištesėjo ir kol kas neįvykdė per rinkimų agitaciją skelbtų pažadų.
"Socialdemokratai atėjo su labai ryškiomis deklaracijomis. Progresiniai pajamų mokesčiai, (ačiū Dievui, neįvyko), sveikatos apsaugos reformos, sumanytos Vytenio Povilo Andriukaičio. Ten daug jų", – prisiminė R.Vainienė ir pridėjo, kad vis dėlto gerai, jog ne viskas įgyvendinta. Esą, turėdama daugiau laiko, valdžia galbūt suvoks, kad kai kurie planuojami priimti pakeitimai yra pražūtingi.

Pokyčius prekybos pasaulyje – parduotuvių "Ikea" ir "H&M" atidarymą – pašnekovė vertina teigiamai. Ji tikino, kad atėjęs naujas paslaugų tiekėjas ar prekių pardavėjas, kuris gali pirkėjui pasiūlyti geresnes sąlygas, visada sukuria didesnę konkurenciją. Naujų bendrovių atėjimas keičia vartojimo kultūrą, todėl keistis yra priversti ir kiti panašias prekes ar paslaugas siūlantys tinklai.