Jis patvirtino, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis, vienu punktu didesnis – 17 proc. pelno mokestis, 12 proc. PVM lengvata vietoj 9 proc., taip pat trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio, – tai yra 20, 25 ir 32 proc., 10 proc. draudimo mokestis ir 5 proc. jo lengvata.  

Koalicijoje kol kas nėra sprendimo dėl lengvatinio PVM tarifo vaisiams, daržovėms, ekologiškiems produktams. 

Pasak premjero, galutiniai skaičiai ir tarifai paaiškės po to, kai Finansų ministerija pateiks tikslesnius skaičiavimus.

„Pasvėrėme koalicijos politinę valią juos (mokesčių pokyčius – BNS) įgyvendinti ir dabar eisime kalbėtis su socialiniais partneriais, su visuomenės grupėmis ir mėginsime pristatyti siūlomų tam tikrų mokestinių pakeitimų modeliavimą ir poveikį tiek asmens finansams, tiek verslui, tiek atskiriems sektoriams“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

Kaip anksčiau rašė BNS, taryba svarstė pasiūlymus dėl gyventojų pajamų (GPM), pelno, draudimo, nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Jeigu Seimas pritartų, iš didesnių mokesčių planuojama surinkti apie 0,5 mlrd. eurų per metus, sakė premjeras.

Dėl NT mokesčio diskusijos dar nebaigtos 

Apmokestinant NT siūloma iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, daliai nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.

Nenaudojamą apleistą NT valdantieji siūlo apmokestinti 4 proc. tarifu.

„Yra sutarta pasiekti, jog kintant nekilnojamojo turto vertėms, o jos yra šiemet perskaičiuojamos, kad pagal dabar galiojančią tvarką tas NT mokestis nepanešama našta nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi dabar turtą, nes, jeigu nieko nedarytume, jis kiltų gana dramatiškai. Todėl tie pakeitimai, kurie bus daromi, nebūtinai padidins NT mokestį tiems, kurie jį jau dabar moka, o atvirkščiai – sąžiningai paskirstys“, – aiškino G. Paluckas.

Atskirų momentų daug nekomentuosiu. Atskiros detalės bus tikslinamos tam, kad parodytume, kaip pats taikymas paveiks asmens ar šeimos finansus.

„Atskirų momentų daug nekomentuosiu. Atskiros detalės bus tikslinamos tam, kad parodytume, kaip pats taikymas paveiks asmens ar šeimos finansus“, – teigė premjeras. 

G. Paluckas neatsakė į klausimą, ar bus skirtingas turto miestuose ir kaimo vietovėse apmokestinimas.

BNS žiniomis, dar svarstoma nustatyti ir žemiausią NT mokesčio ribą eurais, iki kurios gyventojai jo nemokėtų.

Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pabrėžė, kad dėl NT mokesčio dar yra neatsakytų klausimų, dėl kurių reikia tartis su socialiniais partneriais.

„Turime diskusiją su „grindimis“. Jeigu kalbame apie 50 proc. (lengvatą – BNS) ir apie mažos sumos neapmokestinimą, jeigu suma (mokesčio – BNS) siekia 20 eurų, ji neapsimoka – administravimas, priežiūra, tvarkymas yra daug brangiau“, – tvirtino R. Žemaitaitis.  

Pasak jo, Finansų ministerija turi įvertinti, ar iki 50 tūkst. eurų vertės NT apmokestinamo riba yra ekonomiška. 

„Ar tai ta riba, kai apsimoka ekonomiškai apmokestinti. Gali būti, kad surinksime 3 mln. eurų, o administravimui išleisime 5 mln. eurų“, – kalbėjo jis.  

Demokratas Linas Kukuraitis mano, kad pirmąjį būstą būtų galima apmokestinti ir mažiau nei siūloma: „Kalbant apie pirmą būstą lengvata, kuri dabar siūloma 50 proc., gali būti didesnė.“

Politikas pabrėžė, kad kol kas nėra diskusijos, kad NT mokesčio dydis nepriklausytų nuo savininko pajamų. 

G. Palucko teigimu, po pusę pajamų iš šio mokesčio bus siūloma nukreipi į Gynybos fondą ir savivaldybėms, o vėliau, kai pasikeis geopolitinė situacija, savivaldai atitektų visos pajamos iš NT mokesčio.

Nesutarta ir dėl civilinės atsakomybės draudimo apmokestinimo   

Be to, siūlomi trys GPM tarifai – 20 proc. – pajamoms iki 36 metinių VDU (pagal pernai trečiojo ketvirčio VDU rodiklį – 80,6 tūkst. eurų), 25 proc. – iki 60 VDU (134,3 tūkst. eurų) ir 32 proc. – virš 60 VDU. Valdantieji nebesvarsto papildomo 8 proc. tarifą taikyti 120 VDU viršijančioms pajamoms.

Draudimo įmokas siūloma apmokestinti 10 proc., o lengvatiniu 5 proc. tarifu – kai kurias civilinės atsakomybės įmokas – automobilio ir būsto draudimą, kai jis perkamas su paskola ir apdraudžiamas banko naudai.

Pasak premjero, dėl draudimo sutarčių yra „daugiau mažiau“ bendras matymas.

„Bet reikia kalbėtis su socialiniais partneriais ir visuomene paaiškinant ir parodant, kaip toks pakeitimas įtakotų įmonių ir žmonių mokamas įmokas“, – teigė jis. 

Demokratas L. Kukuraitis sako, kad dar svarstomas variantas civilinės atsakomybės draudimo sutartis iš viso atleisti nuo mokesčio. 

„Tos draudimo rūšys, kurios privalomos, tie žmonėms neturėtų kaštai išaugti smarkiai. Dėl to koalicinėje taryboje grįšime“, – kalbėjo L. Kukuraitis. 

Yra toks bendras matymas, kad 1 proc. (procentiniu punktu – BNS) įmonių pelno mokesčio padidėjimas tikrai nebūtų dramatiškas.

Valdantieji taip pat susitarė dėl 17 proc. standartinio ir 7 proc. lengvatinio pelno mokesčio. Nuo šių metų jis padidintas nuo 15 proc. iki 16 proc., lengvatinis – nuo 5 proc. iki 6 proc.   

„Yra toks bendras matymas, kad 1 proc. (procentiniu punktu – BNS) įmonių pelno mokesčio padidėjimas tikrai nebūtų dramatiškas“, – tvirtino premjeras.

Dabar galiojančią 9 proc. PVM lengvatą bus siūloma padidinti iki 12 proc. Apie 5 proc. lengvatos vaistams ir medicinos priemonėms didinimą nekalbama.  

„Vienas iš lengvatinių (9 proc. PVM – BNS) tarifų galėtų būti kilstelėtas šiek tiek (...) – kol kas formuojamas siūlymas tą lengvatinį 9 proc. tarifą keisti į 12 proc.“, – sakė G. Paluckas. 

9 proc. PVM lengvata šiuo metu taikoma centralizuotam šildymui, kūrenamoms malkoms, keleivių vežimui visuomeniniu transportu, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, taip pat turizmo sektoriaus apgyvendinimo paslaugoms.

Pasak premjero, kol kas koalicijoje nėra sprendimo dėl lengvatinio PVM tarifo vaisiams, daržovėms, ekologiškiems produktams. 

„Kad tai (lengvatinis tarifas – BNS) netaptų nepakeliama našta biudžetui, reikėtų pasižiūrėti, kaip pasiekti, kad Lietuvos vartotojas būtų galutinis naudos gavėjas“, – kalbėjo jis. 

Dėl vadinamojo cukraus mokesčio valdantieji jau yra sutarę anksčiau, todėl antradienį dėl jo nediskutavo.

Socialdemokratai siūlo įvesti saldintų gėrimų mokestį – grupė parlamentarų praėjusią savaitę įregistravo tai numatantį Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektą – cukraus ar kitų saldiklių turintiems gėrimams, priklausomai nuo jų kiekio, siūloma taikyti 10, 25 ir 30 centų tarifus litrui gėrimo.