Sumažėjus vartojimui, gamintojai bus priversti stabdyti investicijas ir atleisti darbuotojus.

Anot prekybininkų, jiems bus keblumų nuspėti pirkėjų amžių, be to, dalis parduotuvių gali trumpinti darbo laiką, didės nelegalios alkoholio prekybos apimtys.

Tuo metu ekonomistai teigia nemanantys, kad draudimai turės tokios didelės neigiamos įtakos verslui. Analitikų manymu, siekiant pagrindinio tikslo - mažinti alkoholio vartojimą, reikėtų susitaikyti su tam tikrais praradimais.

R.Grajauskas: tikslas pateisina priemones

„Dansk Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas BNS teigė, kad alkoholizmo problemą Lietuvoje reikia spręsti, todėl priimti draudimai yra pateisinami.

„Manau, kad Lietuvoje yra alkoholizmo bėda, dėl skaičių galima diskutuoti, bet problema egzistuoja. Kalbant apie ekonominius efektus, reikia matyti ne tik nesurinktus mokesčius, bet įvertinti ir išorinius efektus - keliuose žūstantys žmonės, anksčiau laiko mirštantys žmonės, prasta žmonių sveikata, trumpa gyvenimo trukmė. Manau, kad tas noras ir siekis riboti alkoholio vartojimą yra suprantamas ir sveikintinas“, - BNS sakė R.Grajauskas.

Anot jo, įvedus apribojimus, mažesnis alkoholio akcizų surinkimas yra neišvengiamas, bet siekiant mažinti vartojimą, kartu turės mažėti ir alkoholio gamyba bei pardavimai.

„Tai nebus kažkoks milžiniškas poveikis valstybės biudžetui. Vardan tų tikslų galima su tuo susitaikyti. Be to, alkoholio pramonė nėra pagrindinė ekonomikos šaka Lietuvoje. (...) Šalies ekonomika dabar yra pakilimo laikotarpyje, mažas nedarbo lygis ir jeigu bus kažkokia dalis žmonių, kurie neteks darbo, tai aišku, kad tai yra socialiai jautru, nemalonu, bet galimybė susirasti kitą darbą šiuo metu yra gerokai didesnė nei buvo anksčiau“, - kalbėjo R.Grajauskas.

Ragina problemą spręsti kompleksiškai

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė teigė mananti, kad vien draudimais alkoholizmo problemos išspręsti nepavyks, todėl reikia įgyvendinti priemonių kompleksą, kuris būtų nukreiptas į šalies regionus, kur alkoholio vartojimas yra didžiausias.

„Patvirtintos priemonės yra nukreiptos daugiau į alkoholio reklamos mažinimą, vaikų apsaugojimą, bet pasigendu diskusijos, kas bus daroma su žmonėmis, kurie suvartoja daugiausiai alkoholio. Turime kalbėti apie regionų problemą, reikia fokusuotis ties nedarbo problema, užimtumo didinimu“, - BNS sakė L.Galdikienė

Ekonomistė sutiko, kad priimtos priemonės turės neigiamo poveikio verslui, tačiau bendrovės ir vartotojai turėtų prisitaikyti prie pokyčių.

„Įmonės Lietuvoje pakankamai daug eksportuoja ir turės ieškoti kitų kelių, kaip didinti savo pajamas. Nemanau, kad vartojimas sumažės radikaliai, greičiausiai žmonės prisitaikys prie vėlesnių valandų, planuosis savo šventes ir neliks spontaniško vartojimo. Įdomu, kaip tai palies smulkųjį verslą, kurie prekiaudavo paviljonuose. Bet turime suprasti, kad alkoholio problema nėra tik asmeninė žmogaus problema. Pernelyg didelis alkoholio vartojimas turi neigiamą poveikį visai ekonomikai, nes mažėja žmonių produktyvumas, neigiamas poveikis valstybės biudžetui, kai reikia vėliau žmones gydyti ir mokėti pašalpas“, - kalbėjo „Swedbank“ ekonomistė.

Ji teigė pritarianti ir premjero Sauliaus Skvernelio idėjai, kad nereikia siekti tikslo išsaugoti verslą, kurio pagrindinės pajamos yra alkoholio prekyba.

S.Galaudauskas: draudimai skatins emigraciją

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas BNS teigė, kad valdžios priimti alkoholio rinkos draudimai didins žmonių nepasitenkinimą, skatins emigraciją.

„Manau, kad tokie sprendimai didins žmonių nusivylimą ir emigraciją, nes gilias ir esmines problemas bandoma išspręsti keičiant įstatymą, kuris yra vienas griežčiausių Europoje ir labiausiai keičiamas iš visų įstatymų. Manau, kad tai didins ypač jaunų žmonių nusivylimą valdžia ir bijau, kad dėl to prarasime vartotojus, nes jie tiesiog išvažiuos“, - BNS sakė S.Galadauskas.

Anot jo, aludariai kol kas neturi konkrečių paskaičiavimų, kiek dėl prekybos apribojimų gali netekti pajamų.

„Manau, didžiausias netekimas yra tas, kad Lietuva neteks žmonių dėl tokių perteklinių ribojimų. Tiek, kiek neteksime vartotojų, tiek neteksime ir vartojimo. Legalus vartojimas turėtų smarkiai sumažėti dėl neadekvačių akcizų ir tik klausimas, kiek pinigų atiteks Lenkijai“, - svarstė aludarių asociacijos vadovas.

Mažės investicijų, bus atleidžiami darbuotojai

S.Galadausko teigimu, gamintojai jau atsisako suplanuotų investicijų, taip pat numato darbuotojų atleidimą.

„Stabdomos investicijos, planuojamas ir žmonių mažinimas, nes visos priemonės, kurios mažins legalių produktų vartojimą, tai atsilieps verslui ir jis turės mažinti gamybos apimtis. Kol kas konkrečių skaičių negaliu pateikti, turime pasižiūrėti į efektą“, - sakė Aludarių gildijos prezidentas.

S.Galadauskas sutiko, kad Lietuvoje egzistuoja alkoholio vartojimo problema, tačiau ją, anot jo, sukelia apie 30 proc. visų vartotojų, kurie suvartoja apie 80 proc. viso alkoholio.

„Neįsivaizduoju, kaip draudimai paveiks tą grupę. Mano nuomone, tai tik paskatins šešėlį, nes jei ryte negalės gauti legaliai alkoholio pagirioms, bandys ieškoti, kur galima gauti nelegaliai“, - svarstė pašnekovas.

L.Vilimas: pardavėjai gali klysti dėl pirkėjų amžiaus

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, alkoholio draudimų paketas, palyginti su jo pirminiu variantu, yra pakankamai optimalus ir racionalus.

„Kalbant apie būtent prekybos įmones, tai didžiausią įtaką, be abejo, turės du dalykai - prekybos laiko trumpinimas ir amžiaus didinimas, nes žmonių bazė, kuriems nebus galima parduoti alkoholio, gana smarkiai išplečiama. Be abejo, dėl to atsiranda ir papildomų iššūkių“, - BNS sakė L.Vilimas.

Pasak jo, iššūkiai nėra susiję su papildomomis išlaidomis, siekiant įgyvendinti naujus kontrolės reikalavimus, o su didėjančia galimos klaidos rizika.

„Jau dabar kasininkai turi problemų, nes jie savo nuožiūra turi nuspėti pirkėjų amžių, nes įstatymas neapibūdina požymių, pagal ką žmogus jau yra pilnametis, o kada - nesulaukęs 18 metų. Dabar ta riba bus didinama iki 20 metų, todėl atsiranda dar didesnė rizika“, - aiškino L.Vilimas.

Jo teigimu, dėl šios nuostatos daugiau problemų gali kilti ne prekybos tinklams, o viešojo maitinimo įstaigoms.

„Tikrai labai sudėtingą įsivaizduoti, kai pirmo ir antro kurso studentai su savo kolegomis eis, tarkime, linksmintis į naktinį klubą ir barmenai turės užtikrinti, kad 19 metų studentui alkoholis nebūtų parduodamas, o 20 metų turinčiam jo draugui - bus. Įstatymas turėtų veikti vienodai visiems ir užtikrinti, kad alkoholio iki 20 metų neparduotų ne tik parduotuvės, bet ir viešojo maitinimo įstaigos. Priešingu atveju bus įstatymo imitavimas ir tam tikra diskriminacija“, - svarstė L.Vilimas.

Gali trumpėti parduotuvių darbo laikas

Pasak jo, dėl trumpesnio alkoholio prekybos laiko dalis parduotuvių gali sutrumpinti ir savo darbo valandas.

„Mes matėme ir supratome tą politinę valią (trumpinti prekybos laiką - BNS) ir jau nuo pat pirmų svarstymų sakėme, kad neprieštaraujame rytiniam laiko ribojimui iki 10 val., sutinkame ir su 11 val. riba, tačiau gana drastiškas vakarinio laiko sutrumpinimas 2 valandomis iš tiesų sukurs daugiau bėdų, negu planuojamos naudos. Visų pirma tai padidins nelegalios alkoholio prekybos rinkos dalį, sukurs nepatogumų sąmoningiems ir atsakingiems žmonėms, kurie dirba ilgiau nei standartiškai iki 17 val., tuo metu mažesnės parduotuvės, kur alkoholio pardavimai sudaro labai didelę dalį, savo darbo laidą priderins prieš šios prekės pardavimo laiko. Dėl to taip pat nukentės pirkėjai, kurie negalės įsigyti kitų prekių“, - BNS sakė L.Vilimas.

Įteisino alkoholio vartojimo apribojimus

Seimas ketvirtadienį gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Seimas pritarė visiems draudimams ir ribojimams, kuriuos palaimino Sveikatos reikalų komitetas, išskyrus vieną - atšauktas siūlymas prekiauti silpnu alkoholiu tik specialiose zonose nemokamuose masiniuose renginiuose. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti - nuo 2020-ųjų.

Nuo kitų metų alkoholio įsigyti, turėti ar vartoti galės tik 20 metų sulaikę žmonės, be to, trumpės alkoholio prekybos laikas: darbo dienomis ir šeštadieniais - nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val., išskyrus viešojo maitinimo vietose pilstomą ar jose vartojamą alkoholį.

Visuose masiniuose renginiuose nuo 2020 metų bus galima prekiauti tik silpnu - iki 7,5 laipsnio - alkoholiu. Tačiau bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.

Viešojo maitinimo įstaigos (kavinės, picerijos ar barai) vasarą galės alkoholiu prekiauti lauke, iki 40 metrų nuo pastato. Tačiau savivaldybė gali nustatyti mažesnį atstumą arba uždrausti prekiauti lauke.  

Nuo 2018 metų bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informacinius pranešimus, skirtus šio verslo specialistams, alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.

Be to, alkoholio prekybos vietose nebus draudžiami padėkliukai alaus bokalams, skėčiai, servetėlių įdėklai ir kita atributika su prekės ženklais. Alkoholio parduotuvių darbuotojai galės vilkėti marškinėlius su jo prekės ženklais.  

Seimo priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.