- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.
„Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi. Sakyčiau, situacija yra tokia, kad tiek dėl natūralių priežasčių – ateina šaltasis sezonas – gali būti tokie skaičiai, antras dalykas – žmonės peržiūri savo vartojimą, bet reikšmingo pokyčio, kažin, ar galima rasti“, – pirmadienį BNS sakė M. Dubnikovas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad gyventojai tik dabar, kai reikia mokėti ir už šildymą, pradeda jausti didžiulę infliaciją ir pamažu mažina vartojimą.
Ir, jeigu žiūrėsime į išankstinius indikatorius, tai tas kritimas gali būti dar didesnis.
„Po tikrai išlaidžios vasaros, kai gyventojai džiaugėsi visiškai panaikintais ribojimais, poilsiu ir dar nelabai jautė infliaciją, jie vis dėlto pamažu mažina vartojimą ir, tikėtina, kad tas štilis tęsis iki bent jau kitų metų pavasario, nes infliacija jau kurį laiką yra didesnė nei 20 procentų, bet gyventojai jos pilna apimtimi dar nejausdavo – pavyzdžiui, šildymo kainos skaičiuojamos visus metus, bet mokame už jį tik žiemą“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Mauricas.
„Tai galimai susiję ne tik su infliacija, bet ir didėjančia palūkanų norma, ateisiančia recesija. Turėtų būti pokytis mažmeninėje prekyboje ir tas pokytis turi būti neigiamas. Ir, jeigu žiūrėsime į išankstinius indikatorius, tai tas kritimas gali būti dar didesnis“, – pridūrė jis.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 1 proc., o per metus – 3 procentais.
Anot Statistikos departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus patarėjos Alinos Ramaškevičienės, apyvarta mažėjo visuose sektoriuose.
„Tas mažėjimas buvo per visus sektorius, mažėjo ir maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta 1,5 proc., taip ir ne maisto prekių prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,8 proc. Spalį didėjo automobilių degalų mažmeninė prekyba 1,3 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, šių įmonių apyvarta didėjo 0,5 proc.”, – LRT radijui pirmadienį sakė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muitinė ketina įsigyti daugiau rentgeno sistemų6
Muitinės departamentas ketina įsigyti mobilią rentgeno kontrolės sistemą, kuri bus įrengta Vilniaus teritorinės muitinės bei Raigardo kelio postuose. ...
-
Dar tinkamas vartoti maistas – pirmiausia labdarai, tik po to – sunaikinti2
Valdžios atstovai atsitraukia nuo idėjos įpareigoti prekybininkus besibaigiančio galiojimo, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus perduoti „Maisto bankui“ ar kitoms labdaros organizacijoms. ...
-
Trišalėje taryboje – diskusija, ar suteikti laisvą dieną pasitikrinti sveikatą5
Trišalė taryba lauks išsamesnės ekspertų analizės dėl siūlymo įpareigoti darbdavius suteikti laisvą apmokamą dieną darbuotojams pasitikrinti sveikatą, kai jie patenka į valstybės finansuoja prevencijos programas. ...
-
Apklausa (ne)nustebino: darbdaviai atsargiai vertina iš užsienio grįžtančius tautiečius8
Jau trečius metus iš eilės grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius didesnis nei išvykstančių. Valdžia norėtų pritraukti į rinką užsienio lietuvius, tačiau apklausos rodo, kad tik kas ketvirtas darbdavys ryžtųsi juos įdarbinti. ...
-
LEA: per savaitę elektra brango 82 proc., dujos pigo 3 proc.8
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 82 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
NT rinkos dalyviai palankiai vertina ministerijų miestelio planus, bet mato rizikų
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai palankiai vertina Vyriausybės planus Vilniaus centre iki 2028 metų įrengti ministerijų ir kitų valstybės įstaigų miestelį, nors mato politinių ir finansinių projekto įgyvendinimo rizikų. ...
-
Kompensacijų už šildymą dalis gyventojų nesulaukia: tam yra rimta priežastis3
Kaip sostinės gyventojams sekasi gauti kompensacijas už šildymą – pokalbis Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus atstove Viktorija Filipovaite. ...
-
Atpigusi brangi elektra – kas išlošia?45
Mažėjant didmeninės elektros kainoms, elektros tiekėjai vienas po kito vilioja gyventojus nutraukti sutartis su dabartiniu tiekėju ir rinktis juos. Tačiau, ar verta tą daryti, kai ypač ilgalaikėse sutartyse numatytas tam tikras mokestis už jų ...
-
D. Kreivys: pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos turi vykti greičiau9
Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
V. Sinkevičius: elektros rinkos reformą EK pateiks kovą2
Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. ...