Lietuvoje metinė infliacija liepą buvo kiek mažesnė, nei tikėtasi, tačiau analitikų prognozes viršijo nežymiai. Anot ekonomistų, kol šalyje statistikai fiksuoja metinę infliaciją, per anksti teigti, kad prasidėjo tikra defliacija.

Smukusi paklausa leido mažėti kainoms

„Kol mes matome teigiamą metinę infliaciją, negalime sakyti, kad čia yra tikroji defliacija", - BNS naujausią kainų kitimo statistiką komentavo „Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, metinė infliacija sumažėjo iki 3 proc. - labiau nei dauguma ekonomistų prognozavo.

„Pagrindinis veiksnys - mažėja vadinamosios energetinės kainos: buvo sumažinti tarifai, tiek dujų, taip pat mažėjo kuro kainos. Tai turėjo įtakos. Kita vertus, tas vadinamasis didžiulis vidaus paklausos nuosmukis, be abejo, daro spaudimą visoms kainoms mažėti. Mes tai ir matome - pigo turbūt visos prekių ir paslaugų grupės, išskyrus, tikrai labai nedaugelį", - teigė V.Klyvienė.

Defliacija galima ir metų pabaigoje

Ji BNS teigė, jog rugpjūtį, remiantis išankstinėmis prognozėmis, tikimasi 0,6-0,7 proc. mėnesinės defliacijos.

„Greičiausiai mėnesinė defliacija išliks panašiame lygyje. Mes prognozuojame šiek tiek mažesnę, bet iš esmės turbūt turėtų išlikti apie 0,6-0,7 proc. - tai išankstinė prognozė, neįvertinus įtakos, kurią turėtų daryti akcizų sumažinimas dyzelinui, o didžiausią įtaką turi vidaus paklausos mažėjimas. Rugsėjo mėnesį dėl PVM padidėjimo, matyt, kad tendencijos pasikeis, bet prognozuojame, kad tai bus daugiau vienkartinio pobūdžio veiksnys ir metų pabaigoje galbūt vėl matysime defliacines tendencijas", - sakė V.Klyvienė.

Prognozė: kainos mažės iki metų pabaigos

Laikinai einanti banko „DnB Nord" Ekonominių tyrimų padalinio vadovės pareigas Jekaterina Rojaka pabrėžia, kad kainas žemyn stumia ir krentančios produkcijos kainos užsienio rinkose.

„Toks drastiškas kainų smukimas nekelia nuostabos: gamintojai neigiamus metinius kainų pokyčius fiksuoja jau aštuonis mėnesius iš eilės, o liepos mėnesį pramonės produkcija atpigo beveik penktadaliu. Itin didelį spaudimą kainoms turi užsienio rinkos - jose parduodama produkcija buvo apie 28 proc., pigesnė nei prieš metus, o Lietuvoje parduotos pramonės produkcijos kainos sumenko tik dešimtadaliu", - paskelbtame infliacijos komentare teigė J.Rojaka.

„DnB Nord" analitikė taip pat teigė mananti, kad iki metų pabaigos defliacinės tendencijos turėtų išlikti.

„Ateityje defliacinės tendencijos išliks. Lietuvoje vartojimo kainos ir taip gana pavėluotai reagavo į pasikeitusias rinkos sąlygas, Latvijoje ir, ypač, Estijoje kainos mažėjo gerokai operatyviau. Kiek pristabdyti kainų smukimą gali administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, PVM didinimas bei pasaulio ekonomikos atsigavimas, kuriam įkandin didėja energijos išteklių, metalų kainos", - vertino J.Rojaka.

Pakenkti gali didžiosios šalys

Jos nuomone, Lietuvai gali būti nenaudinga didžiųjų šalių politika skatinti šių valstybių ekonomiką didinant pinigų pasiūlą.

„Intensyvi didžiųjų rinkos žaidėjų refliacija - tai yra ekonomikos skatinimas didinant pinigų pasiūlą ir mažinant mokesčius, palūkanų normas - gali suduoti skaudų smūgį mažoms daug importuojančioms šalims, tokioms kaip Lietuva, ir pristabdyti kainų prisitaikymo mechanizmą ateityje. Tačiau dar kurį laiką Lietuvoje vyraus defliacinės nuotaikos", - aiškino analitikė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje liepos mėnesį, palyginti su birželiu, užfiksuota 0,8 proc. defliacija. Šiais metais neigiama infliacija fiksuoja ketvirtas mėnuo iš eilės. Metinė infliacija liepą Lietuvoje siekė 3 proc., o vidutinė metinė infliacija - 7,9 procento.