Ministerija pabrėžia, kad remiantis tarptautinių organizacijų tyrimais, elektroninių mokėjimų skatinimas yra viena  priemonių, galinčių pagerinti šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo kontrolę.

Be to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgoje nurodyta, kad Lietuvos sprendimas, ribojantis mokėjimus grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų, buvo teisingas, svarstytinas tolesnis ribos mažinimas.

„Lietuvoje sudarytos patogios, plačiai taikomos ir nuolat tobulinamos galimybės asmenims atsiskaityti pagal sandorius negrynaisiais pinigais. Atsiskaitymų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimas netaikomas, jeigu atsiskaitymai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais“, – teigia ministerija.

Anot jos, padidinus mokėjimų grynaisiais pinigais ribą Lietuva turėtų Europos Komisijai teikti paaiškinimą, be to, tai neatitiktų reglamento nuostatų.

Grupė parlamentarų siūlo nustatyti, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Pažymima, kad kritiniu metu – ar tai būtų karas, ar elektros tinklo sutrikimai, ar kibernetinės atakos – reikia turėti grynųjų pinigų.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taip siekta mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.