Verslininkai prognozuoja, kad didmiesčiai dar ne vienus metus varžysis dėl antros vietos po sostinės

Pramonės nuosmukį išgyvenęs Kaunas dar visai neseniai pašaipiai buvo vadinamas degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Kadaise šalies verslo centru tituluotam miestui kovojant dėl antrojo šalies miesto vardo buvo likęs bene vienintelis koziris – gyventojų skaičius. Besiplečianti Klaipėda pagal verslo rodiklius jau ne pirmus metus užima antrą poziciją po sostinės. Kuris iš šių miestų išties yra vertas antrojo Lietuvos miesto titulo?

Kaunas – nykokas miestas

Armis Valiulis, krovinių gabenimo kompanijos „Arijus“ generalinis direktorius:

– Nors mūsų įmonė registruota Kaune, tačiau dėl veiklos specifikos giliau šaknis esame įleidę uostamiestyje. Dirbame abiejuose miestuose, nes krovinius gabename ir jūra, ir geležinkeliu, ir autotransportu. Aš pats tris dienas dirbu Klaipėdoje, po vieną – Kaune ir Vilniuje. Tarp Klaipėdos ir Kauno blaškiausi ir anksčiau. Klaipėdoje gimiau ir užaugau, baigiau pirmą kursą, tačiau vėliau persikrausčiau į Kauną ir ten gyvenau daugiau kaip dvidešimt metų.

Prisipažinsiu, kad geriau jaučiuosi Klaipėdoje, nes šalia yra jūra ir Kuršių marios. Vanduo mane labai traukia. Taip, Kaune yra marios, bet aš ten buvau vos kelis kartus.

Nors Kaune gyvenau gana ilgai, niekada savęs nelaikiau kauniečiu. Tiesą sakant, Kaunas man visada atrodė nykokas miestas. Tokios nuomonės laikausi ir dabar. Iš visų trijų didmiesčių Kaunas atrodo prasčiausiai. Tai galima pastebėti vos įvažiavus į miestą. Vis dėlto pramonės nuosmukis Kaunui sudavė didelį smūgį, o Klaipėdą išgelbėjo uostas.

Manau, kad Kaunas ateityje turėtų sutvirtinti savo pozicijas. Kaip tik šiuo metu iš Vakarų Europos gamyba perkeliama į pigesnes šalis, tokia vis dar yra Lietuva, tad Kaunas galėtų atsigriebti.

Visi dabartiniai požymiai rodo, kad antruoju šalies miestu turėtų tapti Klaipėda – čia aktyvesnė Laisvosios ekonominės zonos veikla, sparčiai plečiasi uostas. Tačiau klaipėdiečiai neturėtų galvoti, kad tai įvyks per artimiausius penkerius metus. Tam veikiausiai prireiks dar daugiau laiko.

Sunkiau rasti darbuotojų

Giedrius Tomas Jarmalavičius, tarptautinės įmonių grupės „AG Group“, valdančios prekybos tinklą „Topo centras“, generalinis direktorius ir bendraturtis:

– Savo verslą pradėjome Kaune, tačiau šiuo metu tvirtesnes pozicijas užimame uostamiestyje, kuriame turime daugiau parduotuvių. Jaučiame, kad Klaipėda ir Kaunas yra didmiesčiai, nes gyventojai, rinkdamiesi buitinę techniką, ieško naujesnės, pažangesnės produkcijos. Pagal tokį vertinimą lyderis yra Vilnius – iki jo dar toli ir Kaunui, ir Klaipėdai. Šiems miestams specialaus asortimento nereikia – klaipėdiečiai ir kauniečiai renkasi panašias prekes.

Bene didžiausias Kauno ir Klaipėdos skirtumas atsiskleidžia ieškant darbuotojų. Kaune, kur daugiau gyventojų, lengviau susirasti darbuotojų, ypač vadovų pareigoms užimti. Be to, Kauno rajone gyvena daugiau gyventojų nei Klaipėdos, nes ten iš vienos pusės – tik jūra. Kadangi Klaipėdoje sunkiau surasti darbuotojų, jiems – nuo žemiausios iki aukščiausios grandies – tenka mokėti didesnius atlyginimus.

Kalbant apie kovą dėl antrojo šalies miesto titulo, būtų galima pajuokauti, kad jeigu Žemaitija atsiskirtų, Klaipėda taptų jos sostine ir tada Kaunas tikrai būtų antras Lietuvos miestas. O kalbant rimtai, vis tiek Kaunas turėtų išlaikyti savo kaip antrojo miesto pozicijas. Daug kas priklausys ir nuo vietos valdžios, ar ji ras būdų, kaip skatinti verslą.

Mokslas talkina verslui

Viktoras Krolis, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius:

– Atvykusiuosius iš kito miesto į Kauną keistai nuteikia iškabinta socialinė reklama, skelbianti, kad ir Kaune galima gyventi. Akivaizdu, kad miestas turi nemažai problemų. Manau, kad pastaruoju metu Kaunas yra tapęs darbuotojų donoru Vilniui. Tačiau iš šalies žiūrint, negalima nepastebėti teigiamų pokyčių.

Žinant, kad pramonės ateitis priklauso inovacijoms, didesnį potencialą šioje srityje turi Kaunas, kuriame dirba nemažai mokslininkų. Mokslas aktyviau bendradarbiauja su verslu. Klaipėdoje naujoviškas bendroves galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Darbo pasiūlymai aukštos kvalifikacijos specialistams taip pat įrodo, kad kovą dėl verslo plėtros laimi Kaunas – čia sukuriama daugiau darbo vietų. Be to, Kaune aktyviau bendradarbiaujama su verslu, kuriant ir įgyvendinat regiono plėtros projektus. Puikus pavyzdys – bendromis verslo ir valdžios pastangomis kuriamas „Technopolis“.

Įsibėgėti Klaipėdai trukdo verslo sezoniškumas – daugiau kaip 70 proc. verslo uostamiestyje sudaro įvairios paslaugos. Jūros verslas, kuriuo taip didžiuojasi uostamiestis, yra specifinis. Be to, uosto veikla labai priklauso nuo politinių sprendimų.

Manau, kad lenktynėse dėl antrojo šalies miesto vardo Kaunas šiuo metu veržiasi į priekį.

Tarptautines įmones trauks pajūris

Vytautas Silevičius, Jiezne įsikūrusios langų gamybos įmonės „Doleta“, turinčios filialus Kaune ir Klaipėdoje, generalinis direktorius:

– Didelio šių didmiesčių skirtumo negalėčiau išskirti. Žinoma, Kaune gyvena daugiau gyventojų, todėl čia pasiekiame didesnę apyvartą. Taip pat Kaune kyla mažiau problemų ieškant darbuotojų. Kadangi mieste yra nemažai aukštųjų mokyklų, techninio profilio kolegijų, tai surasti specialistų nėra taip sudėtinga kaip Klaipėdoje. Kaune darbo jėgos pasiūla išties yra didesnė. Šiuo metu tai – didelis privalumas.

Manau, kad Kaunas buvo ir liks antras šalies miestas. Jis jau seniai atsigavo po pramonės nuosmukio. Prieš gerą dešimtmetį žlugo tos įmonės, kurios ir turėjo žlugti, nes jų produkcija buvo nereikalinga. Kaune vyko natūralūs rinkos pokyčiai. Tai miestas – bene labiausiai tinkantis Lietuvos verslo plėtrai, nes yra šalies centre.

Tačiau žvelgiant iš tarptautinio verslo pusės, Klaipėda atrodo patrauklesnis miestas. Jeigu, sakykime, mums reikėtų kurti įmonę, kuri prekiautų su visu pasauliu, tai tokią bendrovę steigtume tik Klaipėdos regione. Uostas gerokai sumažina transportavimo sąnaudas. Gali būti, kad ateityje tarptautines kompanijas labiau trauks Klaipėda, o Kaunas liks Lietuvos pramonės centras.