Savivaldybių duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 metų pabaigoje buvo Vilniuje – 2231, Kaune – 381, Klaipėdoje – 243, Kauno rajone – 202, Šiauliuose – 154, Panevėžyje – 142, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Mažiausiai kompensacijų buvo mokama Rietavo (keturi gavėjai), Lazdijų rajono (septyni), Neringos (devyni) ir Joniškio rajono (devyni) savivaldybėse. Pagėgių, Kazlų Rūdos savivaldybėse nebuvo nė vieno kompensacijos gavėjo.

Daugiausia lėšų išmokėta Vilniuje – 1,9 mln. eurų, Kaune – 1,2 mln. eurų, Klaipėdoje – 800 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.

Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki šių metų pabaigos.

Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų. Viename būste apgyvendinama vidutiniškai po tris asmenis.

Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.

Lietuvoje iki šiol registruota daugiau kaip 73 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.