Apie situaciją darbo rinkoje: jaučiama įtampa dėl galimo Kinijos sankcijų poveikio

„Džiugina tai, kad nei vykdoma skiepų politika, nei su kovidu susiję kiti ribojimai oficialiai nedarbui ženklios įtakos nepadarė ir dėl šių aspektų besikreipiančiųjų į tarnybą skaičius neaugo“, – BNS teigė I. Balnanosienė.

Pasak jos, prieš metus prognozuota niūresnė situacija ir gerokai didesnis nedarbas.

Oficialus nedarbas sausio 1 dieną siekė 10,2 proc. – įregistruota 176,1 tūkst. bedarbių – 36,5 proc. mažiau nei prieš metus.

„Situacija gali labai greitai keistis ir ne į tokią optimistinę pusę, jeigu įmonėse atsiras veiklos sutrikimų dėl įvestų Kinijos ribojimų“, – sakė tarnybos vadovė.

I. Balnanosienės teigimu, šiuo metu tarnyba neturi konkrečių signalų iš įmonių apie galimus atleidimus, tačiau jei realizuotųsi blogiausias scenarijus, labiausiai tai pajustų vidurio Lietuva.

„Jeigu įvyktų tie pokyčiai, apie kuriuos kalba ir verslas, tai vidurio Lietuvoje – Kaune, Šiauliuose veikiančioms įmonėms, susijusioms su Kinija ir eksportu į šią šalį, įtaka būtų ženkli“, – sakė ji.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų daugiausia darbo neturinčių gyventojų sausio pradžioje buvo Kaune (10,5 proc.), mažiausiai Šiauliuose – 7,7 proc.

Situacija gali labai greitai keistis ir ne į tokią optimistinę pusę.

Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, šiuo metu džiuginanti tendencija – mažėja jaunimo nedarbas, o nerimą keli tai, kad  nesisprendžia ilgalaikių bedarbių integracijos problema.

Oficialus jaunų žmonių nedarbas sausio 1 dieną siekė 30,5 tūkst. arba 7 proc. – 57,2 proc. mažiau nei prieš metus.

„Tai dar kartą įrodė, kad jaunas žmogus – nesvarbu, ar turi kvalifikaciją, ar ne, į darbo rinką grįžta greičiau, nes geba prisitaikyti“, – aiškino I. Balnanosienė.

Pasak tarnybos vadovės, nors ilgalaikių bedarbių skaičius nuo pernai rugpjūčio mažėja, bet jų vis dar yra du kartus daugiau nei prasidedant pandemijai.

„Ilgalaikio nedarbo rodikliui įtaką turi ir dėl pandemijos tebesitęsiantys įvairūs ribojimai – pailgėjo integracijos trukmė. Jeigu prieš pandemiją vidutiniškai darbo ieškantis žmogus į ją sugrįždavo per 60 dienų, tai per pandemiją šis laikotarpis pailgėjo iki 72 dienų“, – sakė ji.

Metų pradžioje ilgalaikių bedarbių registruota 60 tūkst. – 16,7 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 72 tūkst., jie sudarė 34 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.

Tarnybos vadovė prognozuoja nežymų bendrą nedarbo augimą žiemą.

„Tai yra visiškai tradicinė situacija: nedarbas labiau auga sausio–vasario mėnesiais, kovą–balandį situacija stabilizuojasi, o vėliau pradeda žemėti. Tai susiję su sezoniškumu – dalis statybos įmonių stabdo veiklą, susiaurėja paslaugų sektorius, sumažėja sezoninių darbų poreikis“, – aiškino I. Balnanosienė.

Darbdaviai gruodį registravo 22,3 proc. mažiau darbo vietų nei lapkritį, bet 78 proc. daugiau nei prieš metus, rinktis buvo galima iš 40,1 tūkst. tūkst. laisvų darbo vietų.

Anot tarnybos vadovės, šiuo metu daugiausia ieškoma darbuotojų inžinerinei pramonei, informacinių technologijų įmonėms, transporto, statybos, viešbučių ir maitinimo sektoriuose. Naujausia tendencija – labai išaugusi slaugos specialistų paklausa.

„Tam turi įtakos ir pandemija, ir apskritai senėjanti visuomenė“, – sakė ji.

Daugiausia bedarbių sausio 1 dieną registruota Lazdijų ( 19,7 proc.), Ignalinos (18,3 proc.), Zarasų (16,6 proc.) rajonuose. Mažiausias nedarbas fiksuotas Klaipėdos rajone (5,3 proc.) ir Neringoje (6,4 proc.).