Dauguma - 81 proc. gyventojų - pritaria teiginiui, kad yra pasirengę daug dirbti, tačiau nori gauti normalų, pakankamą uždarbį. Tokią poziciją dažniau išreiškė didžiausių pajamų grupės respondentai ir didmiesčių gyventojai.

Anot „Lemiamo šuolio“ iniciatoriaus ekonomisto Pauliaus Kunčino, darbštumas yra pasaulio rinkoje itin vertinama savybė, į kurią atsižvelgia ir investuotojai, spręsdami, kurioje šalyje plėtoti savo verslą.

„Talentai yra ne tik Nobelio premijos verti išradėjai. Talentingi yra visi, kurie gerai atlieka savo darbą ir nuolatos tobulėja. Būtent jų dažniausiai ieško darbdaviai“, - sakė jis.

Skaidrūs ir stabilūs santykiai yra labai svarbūs 75 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimas.

„Nors daugeliui skaidrūs ir stabilūs darbo santykiai yra labai svarbūs, šiuo metu IT ir kitų paklausių profesijų atstovai dažnai renkasi ne stabilumą užtikrinančią darbo sutartį, o individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį de facto taikomos „Sodros“ mokesčių lubos. Tokiu būdu jie uždirba daugiau, o darbdaviui kainuoja mažiau. Mokesčių lubos taikomos ir kai kurioms kitoms profesijoms - ūkininkams, advokatams, notarams, antstoliams“, - pastebi P. Kunčinas.

Faktą, kad skirtingoms grupėms taikomi skirtingi mokesčiai, neigiamai vertina 51 proc. apklaustųjų ir mano, kad mokesčiai turi būti vienodi, nepriklausomai nuo profesijos.

26 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje už gerą ir sunkų darbą turi galimybę gauti normalų atlygį, o tokiam teiginiui nepritariančių daugiau negu pusė - 55 proc.

44 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad emigrantus labiausiai paskatintų grįžti į Lietuvą pasiūlyta norima darbo vieta, už kurią mokamas panašų pragyvenimo lygį užtikrinantis atlyginimas kaip užsienyje.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) pritartų ir „Sodros“ lubų įvedimui, jei tai paskatintų darbo užmokesčio augimą. 27 proc. nepritartų, 21 proc. nežino.

„Svarbus ne tik pats „Sodros“ lubų įvedimo faktas. Svarbus ir šių lubų dydis - jei bus per didelis, teigiamo efekto nepasieks. Labai tikiuosi, kad Vyriausybė pasiūlys „Sodros“ lubas, ne didesnes kaip 5 vidutinių darbo užmokesčių“, - pranešime sakė P. Kunčinas.

Anot pranešimo, Lietuvos gyventojai labiau linkę pritarti tokiems mokesčių pakeitimams, kurie mažintų mokesčius nuo darbo užmokesčio. Daugiausiai (39 proc.) pasirinktų modelį, kai mažėtų mokesčiai nuo darbo užmokesčio, bet būtų panaikintos esamos lengvatos atskiroms grupėms. 29 proc. pasisakytų už mažiau mokesčių nuo darbo užmokesčio ir įvestą visuotinį turto mokestį, 26 proc. sakė, kad mokesčiai turi likti tokie, kokie yra dabar, ir nieko nereikia keisti.

Visuomenės nuomonės tyrimą „Spinter tyrimai“ atliko 2018 metų vasario 19-27 dienomis, apklausė 1006 respondentus visoje Lietuvos teritorijoje nuo 18 iki 75 metų amžiaus.