- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc. ketina tai padaryti po ketverių metų ar vėliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai nurodomas remonto tikslas – poreikis atnaujinti interjerą, taip pat siekis padidinti energinį namų efektyvumą.
„Dėl pandemijos apribojimų gyventojai turėjo daugiau laiko praleisti namuose, todėl natūralu, kad dažnas ėmė galvoti apie būsto atnaujinimą arba jo pagerinimą. Kaip rodo apklausos rezultatai, savo būsto remontui dalis šalies gyventojų pasirengę išleisti reikšmingas sumas. Be to, mažėjant neapibrėžtumui dėl pandemijos, gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti ir nemaža jų dalis būsto atnaujinimo reikmėms reikalingas lėšas planuoja skolintis“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Kiek ketina skirti remonto darbams
Apklausos duomenimis, didesnioji dalis (35 proc.) gyventojų namų remontui planuoja išleisti iki 3 tūkst. eurų. Remonto sumai didėjant, ją planuojančių išleisti gyventojų dalis tolygiai mažėja.
„Sumą iki 5 tūkst. eurų būsto remonto darbams yra pasiruošę skirti 21 proc. gyventojų, iki 10 tūkst. eurų ketina išleisti 14 proc., o dar daugiau nei 10 tūkst. – dešimtadalis apklaustųjų“, − komentuoja T. Pulikas.
Pasak jo, didesnį finansavimą namų modernizavimui numatę skirti jaunesnių amžiaus grupių, aukštesnį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys respondentai.
Apklausos duomenimis, didesnioji dalis (35 proc.) gyventojų namų remontui planuoja išleisti iki 3 tūkst. eurų.
Atnaujins interjerą, gerins energinį efektyvumą
Remiantis tyrimu, pagrindinė priežastis būsto remontui – poreikis atnaujinti būsto apipavidalinimą ir interjerą. Tokį tikslą nurodė kone pusė apklaustųjų (47 proc.).
„Atnaujinti dalį būsto, tai yra virtuvę, vonią ar kitas namų erdves, ketina 39 proc. respondentų, kiek mažiau (37 proc.) ruošiasi remontuoti konkrečias problemų keliančias būsto vietas. Kas trečias gyventojas nurodė norįs pagerinti savo būsto energinį efektyvumą, kas penktas − atnaujinti buitinius prietaisus“, − sako T. Pulikas.
Rinkdamiesi didesnio energetinio efektyvumo sprendimus, 45 proc. gyventojų investuotų į LED apšvietimą, 42 proc. apklausos dalyvių taip pat rinktųsi A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinius prietaisus.
„Kas ketvirtas apklausos dalyvis nurodė, kad investuoti į energinio efektyvumo sprendimus juos neabejotinai paskatintų valstybės pagalba. Kiek daugiau kaip pusė apklaustųjų (57 proc.) vertintų valstybės paskatos dydį ir tuomet paskaičiuotų savo finansines galimybes pagerinti turimo būsto energinio efektyvumo lygį“, − pastebi „Swedbank“ atstovas.
Remonto finansavimo šaltiniai
Didžioji dalis (82 proc.) šalies gyventojų nurodė, kad pagrindinis namų atnaujinimo finansavimo šaltinis būtų asmeninės jų santaupos. Kaip pažymi T. Pulikas, dažnai nuo turimų santaupų dydžio tiesiogiai priklauso, kada ir kokios apimties remontas bus atliekamas.
„Asmeninių santaupų dydis ir remonto kainos yra vienos svarbiausių priežasčių, lemiančių pasirinkimą įgyvendinti būsto atnaujinimo planus. Poreikis pagerinti gyvenimo sąlygas − trečioje vietoje pagal svarbą“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Be to, namų atnaujinimui nemaža dalis gyventojų pasirengę pasitelkti išorinį finansavimą ir šiam tikslui skolintis. Paskola būsto atnaujinimui patenka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių lietuviai kreiptųsi finansavimo į finansų įstaigą – paskolos paskirtį namų remontui nurodo kas penktas apklaustasis.
T. Puliko teigimu, per pastaruosius dvejus metus sumažėjo respondentų, kurie nesikreiptų vartojimo paskolos dėl savo tikslų įgyvendinimo. 2019 m. analogiškoje apklausoje taip teigė 41 proc. respondentų, o šiemet – 35 proc.
Dažniausiai vartojimo paskolą namų remontui rinktųsi 35-54 m. amžiaus grupės respondentai, taip pat gaunantys aukštesnes pajamas, miestų gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...