Daugiausiai Lietuvoje turėtų uždirbti medikai, verslininkai ir valstybės tarnautojai, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa.

“Medikus dažniau įvardijo moterys, 26-45 metų, vidutinių pajamų atstovai, verslininkus – vyrai, 18- 36 metų, didmiesčių gyventojai, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Sociologai pastebi, kad aukštą valstybės tarnautojų bei pedagogų procentą iš dalies lėmė pačių šių sričių atstovų atsakymai“, - dėsto tyrimo autoriai.

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslo darbuotoja, sociologijos mokslų daktarė Ligita Šarkutė sako, jog toks gyventojų pasirinkimas – natūralus.

„Labiausiai verti didelio darbo užmokesčio atrodo su socialinių, gyvybiškai būtinų paslaugų teikimu susijusių profesijų atstovai: medikai, valstybės tarnautojai, pedagogai. Nepamirškime ir to, kad medikai savo profesijos mokosi bene ilgiausiai, jei lygintume su kitomis sritimis. Svarbus ir tiesioginis žmonių kontaktas – su gydytojais, mokytojais, valstybės tarnautojais susiduriama beveik kasdien“, - dėsto mokslininkė.

Pasak jos, aukštas verslininkų vertinimas yra logiškas, tačiau galėtų stebinti valstybės tarnautojų pateikimas į „top trejetuką“.

„Tačiau tuo labai stebėtis nereikėtų, nes didelė dalis savivaldybių, seniūnijų darbuotojų yra pakankamai „arti žmonių“, kad jų atliekamas darbas būtų matomas ir įvertinamas visuomenės kaip ne toks jau lengvas“, - teigia L. Šarkutė.

Ką tik baigusiems mokslus – mažesni nei vidutiniai atlyginimai

Dauguma respondentų (34 proc.) laikosi nuomonės, kad mažiausias atlyginimas iškart baigus studijas turėtų siekti 1,501-2 tūkst. litų, dar 28 proc. mano, kad jų algos turėtų siekti 1,001-1,5 tūkst. litų.

2,001-3 tūkst. litų algą jauniems specialistams skirtų 21,1 proc. apklaustųjų, o daugiau nei 3 tūkst. litų – 1,7 proc. Tačiau 1 tūkst. litų ir mažiau studijas baigusiems žmonėms priskiria 8,7 proc. respondentų.

„Toks pasirinkimas rodo, kad visuomenės lūkesčiai šiuo požiūriu yra nedideli, galima sakyti netgi mažesni nei minimalūs, nes daugiausiai gyventojų atsakė, kad studijas baigusio jaunimo darbo užmokestis neturėtų siekti net vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kita vertus, tai rodo realų ir pamatuotą gyventojų požiūrį į esamą šalies ekonominę situaciją - o iš kur tikėtis tų didesnių atlyginimų?“, - svarsto L. Šarkutė.

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad jaunimas iki 25 m. dažniau nurodė, jog pageidautų didesnio nei 1,5 tūkst. atlyginimo, tuo tarpu vyriausi apklaustieji, nuo 55 m., dažniau mano, kad jauni specialistai turėtų tenkintis 1 tūkst. litų alga.

„Toks vyresnių respondentų požiūris rodo, jog galbūt trūksta adekvataus situacijos suvokimo: ko ir kiek reikia jaunam žmogui. Vyresniems gyventojams gali atrodyti, kad jauniems žmonėms dar gali finansiškai padėti tėvai, jie kol kas nebūna sukūrę šeimos ir panašiai. Be abejo, neatmestina savotiška konkurencija tarp šių visuomenės grupių: valstybės biudžetas nėra begalinis ir, pavyzdžiui, didinant atlyginimus gali nukentėti ir pensijos“, - argumentuoja mokslininkė.

Pasisakė už siūlymą atidirbti už nemokamas studijas

Gyventojai, paklausti, ar reikėtų įpareigoti už valstybės pinigus studijas baigusį jaunimą atidirbti, pasisakė taip (29,5 proc.) ir „tik tų specialybių, kurių šaliai trūksta“ (36 proc.). Prieš tokį pasiūlymą buvo 24,8 proc. apklaustųjų.

„Įpareigojimui atidirbti dažniau pritaria moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, didesnių pajamų atstovai. Nepritarti tokiai iniciatyvai dažniau linkę vyrai bei jauniausi, iki 25 m., respondentai“, - rašo tyrimo autoriai.

Tačiau dauguma apklaustųjų pasisakė, jog jaunų žmonių motyvaciją dirbti Lietuvoje reikėtų skatinti keliant atlyginimus (64,6 proc.). Tyrimo duomenimis, atlyginimus kaip motyvaciją dažniau nurodo moterys, mažesnių – vidutinių pajamų, mažesnių miestų bei kaimų gyventojai, žemesnio išsimokslinimo atstovai.

Taip pat žmonių motyvaciją dirbti Lietuvoje siūloma didinti sudarant geresnes karjeros galimybes (14,7 proc.), didinant būsto prieinamumą (12,8 proc.) ir lengvinant darbo sąlygas (1,4 proc.).

„Karjeros galimybes dažiau akcentuoja vyrai, 25-36 m. amžiaus grupės atstovai, didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai. Būsto prieinamumas labiau vilioja jaunesnio amžiaus, iki 25 m., bei didmiesčių gyventojus“, - konstatuoja tyrėjai.

Tyrimas balandžio 16 -26 d. vyko visoje Lietuvos teritorijoje, standartizuoto interviu metodu buvo apklausti 1,008 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.