Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ šiemet vasarį atliktos vartotojų apklausos duomenimis, pandemija ir antras griežtas karantinas turėjo įtakos ir lojalumo pokyčiams: beveik penktadalis pirkėjų dėl pandemijos pakeitė savo parduotuvę.

„Pandemija paskatino pirkėjus dažniau planuoti savo pirkinius, vienu ypu nusipirkti daugiau produktų ilgesniam laikotarpiui, išbandyti apsipirkimą internetu ir jį paversti rutinos dalimi. Mūsų gyvenimo būdas pasikeitė darbui ar jo daliai persikėlus į namus. Tuo tarpu maitinimo įstaigoms visą šaltąjį laikotarpį teikus tik maisto išsinešti paslaugą, įpratome daugiau gaminti patys bei čia pramogauti ir save lepinti kava ar alkoholiu“, – sako „NielsenIQ“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Pandemija paskatino pirkėjus dažniau planuoti savo pirkinius, vienu ypu nusipirkti daugiau produktų ilgesniam laikotarpiui, išbandyti apsipirkimą internetu ir jį paversti rutinos dalimi.

Pandemijos ženklai: rečiau, daugiau, pigiau

Dėl pandemijos įvesti ribojimai 19 proc. pirkėjų Lietuvoje paskatino keisti parduotuvę, atrasti arčiau namų esančias mažesnės parduotuves. Apsipirkti renkamasi rečiau, nors ir su didesniu pirkinių sąrašu. Planavimas – dar vienas įprotis, kurį privertė išsiugdyti pandemija.

„Šiemet jau net 66 proc., arba 11 procentinių punktų daugiau nei pernai, pirkėjų planuoja, ką pirks parduotuvėje, o 41 proc. pasiruošia konkrečių pirkinių sąrašą. Iki pandemijos apsipirkimą malonumą teikiančiu procesu laikę ir mėgę parduotuvėse vaikščioti mūsų šalies vartotojai dabar jose stengiasi apsisukti greičiau. Šiemet 40 proc. respondentų mums atsakė, kad jiems apsipirkimo efektyvumas yra svarbiausias ir jie stengiasi parduotuvėje neužsibūti“, – pastebi rinkos tyrimų įmonės vadovė.

Pernai didelius apsipirkimus ilgesniam laikotarpiui rinkosi 38 proc. pirkėjų, šiemet tokių yra 60 proc. Be to, vis dar didelė dalis pirkėjų dairosi nuolaidų, specialių pasiūlymų ir kitų būdų pasiekti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Mūsų duomenimis, į jaučiamą kainų kilimą 52 proc. pirkėjų reaguoja rinkdamiesi produktus sumažintomis kainomis, o 45 proc. perka tik pačias būtiniausias prekes ir atsisako prabangos dalykų. Dar 22 proc. taupymas verčia pereiti prie pigesnių prekių ženklų. Todėl būtų netoliaregiška manyti, kad pirkėjams išlaidų eilutė tapo nebesvarbi, nes taip tikrai nėra. Kita vertus, dalis pirkėjų linkę mokėti didesnę kainą už patogumą bei kokybę ir dairosi sveikų, aplinkai draugiškų, ekologiškų produktų“, – sako I. Lepp.

Imuniteto produktai lietuviškai – serbentai ir svarainiai

Per pandemiją į viršų šovė ne tik apsauginių veido kaukių bei dezinfekcinio skysčio paklausa, bet ir imunitetą stiprinančio maisto produktų pardavimai. Pirmiesiems pandemijos metams einant į pabaigą, šiemet vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos modernioje prekyboje labiausiai augo serbentų (2 kartus), svarainių (1,6 karto) ir šakniavaisių (1,36 karto) pardavimai.

„Lietuvos gyventojai skyrė dėmesį skyrė ne tik barjerinėms apsaugos priemonėms, kurių pardavimų pokytis yra įspūdingas. Pavyzdžiui, apsauginių veido kaukių bei kitų apsaugos priemonių pardavimai šiemet buvo 4,2 karto didesni nei pernai paskutinį žiemos mėnesį. Mityba taip pat buvo svarbi apsipirkimo strategijos dalis. Be serbentų, svarainių augo ir česnakų, spanguolių, citrinų bei apelsinų paklausa. Be to, nedirbant sporto klubams šiemet nupirkta daugiau ir sporto inventoriaus“, – sako mažmeninės prekybos rinkos ekspertė.

Būtent švieži vaisiai ir daržovės šiemet vienu didžiausių interneto parduotuvių kozirių – šią kategoriją „NielsenIQ“ vasarį patvirtino perkanti didžiausia dalis, arba 47 proc. respondentų.

„Pandemijos paskatintas apsipirkimas internetu užtikrintai įsitvirtina tarp pirkėjų įpročių. Pernai internetu per paskutinį mėnesį tvirtino pirkę 22 proc. apklausos dalyvių, šiemet tokių jau yra 34 proc. Švieži vaisiai ir daržovės, pienas, šviežia mėsa yra tai, ką vartotojai labiausiai vertina fizinėse parduotuvėse, todėl pastebime, kad pirkimas internetu šiuo atžvilgiu tampa panašus į įprastą apsipirkimą fizinėje parduotuvėje. Tikėtina, kad pirkimas internetu ir toliau išliks aukštesnis didesniame lygyje, nei buvo prieš prasidedant pandemijai“, – prognozuoja I. Lepp.