- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžioji dalis azartiniuose lošimuose dalyvaujančių šalies gyventojų vis dėlto negeba atskirti nelegalių lošimų portalų nuo legaliai veiklą šalyje vykdančių bendrovių. O tokio tipo nelegaliuose lošimuose gyventojus lošti skatina tai, kas šalyje yra griežtai draudžiama – akcijos, nuolaidos, dovanos. Tokius rezultatus atskleidė Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų kovą atlikta gyventojų apklausa.
„Respondentų atsakymai aiškiai atskleidžia tai, kad nuotoliniuose azartiniuose lošimuose dalyvaujantiems asmenims tikrai sudėtinga atskirti legaliai veiklą vykdančias ir nuotolinius lošimus organizuojančias bendrovės nuo rinkoje veikiančių nelegaliai“,– sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Gyventojų požiūriu dažniausiai į nelegalius azartinių lošimų portalus nukreipiantys veiksniai – patraukli reklama (36 proc., respondentų) bei nuolaidos ar kiti skatinimai lošti (23 proc., respondentų), kurie pagal Lietuvos įstatymus mūsų šalyje yra griežtai draudžiami.
„Apklausoje dalyvavusių respondentų atsakymai dar kartą patvirtina tai, apie ką mūsų asociacijos nariai jau ne kartą diskutavo su valdžios institucijomis – apie akivaizdų dvigubų standartų pateisinimą lošimų rinkoje. Dabar jau visiškai aišku, kad problema tikrai egzistuoja ir rinkos išbalansavimas tikrai yra. Valstybė privalo kreipti didesnį dėmesį į šią problemą. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia tai, kad draudžiama organizuoti bandomuosius lošimus, suteikti akcijas ar nuolaidas, dovanoti dovanas ar teikti kitokio, panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, kurios skatintų asmenis dalyvauti lošimuose. Respondentai savo pasikartojančiuose atsakymuose nurodo, kad lošti juos būtent ir skatina dovanos ar bonusai. Apklausa atskleidžia, kad tokio tipo skatinimas lošti į nelegalias svetaines nukreipia daugiau kaip 20 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Kad lošti nelegaliose svetainėse nukreipia patrauklesnė ar įdomesnė reklama atsakė beveik 40 proc., respondentų. Licencijas turintys ir legaliai savo veiklą vykdantys lošimų rinkos dalyviai yra tiesiog smaugiami nuolatinių reklamos suvaržymų bei priežiūros institucijų raštų apie tai, kad reklamoje esą ne ten padėtas kablelis, taškelis, šauktukas, kad reklamoje yra per daug ištempta kažkuri tai raidė ar pakeista logotipo spalva. Tačiau panašu, kad tos pačios institucijos užsimerkia prieš nelegalus, dėl kurių pati valstybė kasmet patiria milžiniškus finansinius nuostolius, o ir patys lošėjai galiausiai net neturi kam pasiskųsti", – sako Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Algis Čaplikas.
Aptariamas tyrimas atskleidė įdomią detalę: nelegaliuose lošimuose lietuviai dalyvauja puikiai suprasdami galimas neigiamas tokio pasirinkimo pasekmes – nelegalių lošimų dalyvių teisių negina nei įstatymai, nei valstybinės institucijos. Net 44 proc. respondentų atsakė, kad supranta riziką netekti savo įmokėtų sumų ar išsireikalauti laimėjimų, dar 16 proc. nurodė nesąžiningo lošimų organizavimo riziką dėl to, kad nelegalių organizatorių nekontroliuoja jokia institucija ar jiems netaikomi jokie reikalavimai dėl lošimo rezultatų atsitiktinumo. „Jei žmonės supranta kuo rizikuoja ir vis tiek renkasi nelegalią paslaugą, tai valstybė ir jos pareigūnai turi susimąstyti, kodėl taip yra ir imtis priemonių, keičiančių vartotojų pasirinkimą nuo nelegalios paslaugos į legalią, valstybės leistą ir kontroliuojamą paslaugą“, – mano asociacijos vadovas.
„Lietuvos teisinėje sistemoje yra ne vienas pavyzdys, nustatantis nelegalių ar draudžiamų medžiagų arba paslaugų vartotojų atsakomybę. Baudos už dalyvavimą nelegaliuose lošimuose turėtų atgrasinti nuo šių neteisėtų paslaugų ir paskatinti didesnę informacinę sklaidą apie pačią problemą ir jos neigiamas pasekmes“, – teigia asociacijos vadovas A.Čaplikas.
Tyrimo metu reprezentatyviai apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų, iš jų 244 respondentai dalyvauja internete organizuojamuose azartiniuose lošimuose patys arba lošia jų artimieji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektros rinkos barometras: elektra Lietuvoje brango 29 proc.2
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 29 proc. ir siekė 250,60 Eur/MWh. Latvijoje fiksuotas dar didesnis augimas, net 36 proc., iki 245,25 Eur/MWh, tuo tarpu Estijoje kaina 4 proc. mažėjo ir buvo 167,81 Eur/MWh. ...
-
Finansų analitikas: krentančios naftos kainos galėtų lemti maždaug 6 centų kuro kainų poslinkį2
Pastarąją savaitę naftos kainoms nukritus maždaug 5 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad dėl to galima tikėtis šiek tiek mažesnių kuro kainų degalinėse. ...
-
Pajūrio verslininkai – apie Joninių savaitgalį: kai kurie už tris nakvynes mokėjo 1,8 tūkst. eurų1
Orams sušilus ilgąjį Joninių savaitgalį laisvų vietų Palangoje nebeliko. Labiausiai išlošė tie, kurie nakvynę užsisakė iš anksto, praneša LNK. ...
-
ŽŪM: Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus4
Lietuva rudenį į Taivaną galės vežti kiaušinius, pieno ir žuvininkystės produktus, teigia Žemės ūkio ministerija. Anot jos, visi reikalingi procesai turėtų būti suderinti per du-tris mėnesius. ...
-
Vilnius neišduoda leidimų statyboms: priekaištų turi ir STT
Naujų būstų sostinėje iškiltų ir daugiau, tačiau nekilnojamojo turto plėtotojus, norinčius pradėti statybos darbus, stabdo Vilniaus savivaldybė. Anot Lietuvos banko, pastaroji yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kurioje išduotų lei...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie Kaliningrado tranzitą: nepilkime vandens ant propagandos malūno
Problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Savarankiškai mokantiesiems įmokas „Sodrai“ – vienas kodas
444 – šiuos skaičius turėtų įsiminti visi gyventojai, kurie savarankiškai moka įmokas „Sodrai“. Nuo liepos 1 d. naujuoju įmokos kodu jie galės sumokėti visas socialinio draudimo įmokas (VSD) ir privalomojo sveikatos dra...
-
Rusijos programišiai atakavo Lietuvos institucijas: strigo paslaugos, verslo veikla13
Dėl kibernetinės atakos pirmadienį strigo dalies valstybės institucijų ir įmonių veikla. ...
-
Verslo infrastuktūrai gerinti – 5 mln. eurų
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 ...
-
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė: su darbuotojais yra katastrofa9
Šiuo metu nėra tinkamas metas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), kadangi verslui reikalingas bent jau vienerių metų laikotarpis atsigauti ir išmokėti susikaupusias skolas, tikina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos p...