Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, vidurinei klasei save priskiria 55 proc. respondentų – 4 proc. punktais daugiau nei pernai.

„Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį. Tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės – mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. teigia save laikantys žemesnės vidurinės klasės atstovais. Save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei gyventojų dalis sudaro 6 proc., tokia pat respondentų dalis nurodo save laikantys nepasiturinčiais ar skurstančiais.

Save elitu laikančių dalis siekia 0,4 procento.

Tyrimas rodo, kad savo pajamomis gyventojai nėra itin patenkinti. Savo pajamas dešimties balų skalėje jie vertina vidutiniškai 5,8 balo, pajamomis visiškai patenkinti nurodo esantys 8 proc. respondentų, o 10 proc. gyventojų teigia, kad jų pajamos visiškai jų netenkina.

Tyrimas rodo, kad savo pajamomis gyventojai nėra itin patenkinti. Savo pajamas dešimties balų skalėje jie vertina vidutiniškai 5,8 balo.

„Vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai gaunamas pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais. Didžiosios dalies (52 proc.) respondentų teigimu, pinigų jiems visiškai užtenka svarbiausiems poreikiams, tuo metu didesniems pirkiniams jie turi taupyti“, – teigė J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai turėtų gauti 51 proc. didesnes pajamas, kad jaustųsi gyvenantys oriai. Aukštesne vidurine klase ar elitu save laikantys teigia, kad tam jų pajamos turėtų didėti 32 proc., žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys, jų teigimu, turėtų gauti 62 proc. didesnes pajamas, o nepasiturinčiais save laikantys gyventojai sako jaustųsi gyvenantys oriai, jei jų pajamos būtų 91 proc. didesnės.

Tyrimo duomenimis, 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų.

Anot apklausos, dažniausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą (24 proc.), investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei trečios pakopos pensijų fondus (13 proc.), tuo metu į finansinius instrumentus, tokius kaip investiciniai ar biržoje prekiaujami fondai (8 proc.), akcijos (7 proc.), gyventojai vis dar investuoja rečiau.

Tyrimą birželio 19–29 dienomis „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1019 18–75 metų šalies gyventojų.