Skirtingas verslo naujokų požiūris paaiškėjo reprezentatyvios rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos metu. 18-25 m. amžiaus grupėje net 78,7 proc. apklaustųjų teigė, kad norėdami prasimušti imtų paskolą. 26-35 m. amžiaus gyventojų grupėje verslo pradžiai skolintųsi 60 proc., tuo tarpu iš vyresnių nei 46 m. gyventojų verslą pradėti nuo paskolos planuoja vos 24 procentai.

Apklausą inicijavusios bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Algio Skiauterės teigimu, šis pasiskirstymas neturėtų pernelyg stebinti, nes skirtingo amžiaus gyventojai nevienodai vertina finansų rinkos galimybes ir skolinimosi riziką.

„Didesnis jaunimo susidomėjimas verslo paskolomis iš dalies paaiškinamas jų optimistiniais lūkesčiais dėl ateities. Be to, dabartiniai dvidešimtmečiai paskutinės rimtos finansinės krizės metu dar nebuvo finansiškai nepriklausomi, tad natūralu, jog daugelio jų požiūris į skolinimąsi anaiptol nėra konservatyvus. Drąsą investuoti skolintas lėšas į verslo projektą derėtų interpretuoti kaip labai reikalingo pozityvaus požiūrio į verslą išraišką – rizikos nebijantis jaunimas išties yra viena aktyviausių grupių, besinaudojančių verslumo skatinimo paskolomis“, – teigia A. Skiauterė.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), vienijančios 66 nacionalines ir regionines jaunimo organizacijas, prezidentas Mantas Zakarka tikina, kad jaunimo polinkį skolintis verslui galima aiškinti kintančiu požiūriu į verslo riziką ir geresniu įvairių Europos Sąjungos investicijų priemonių išmanymu.

Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje.

„Jauni žmonės mažiau bijo rizikuoti, o turėdami gerą idėją siekia kuo greičiau ją įgyvendinti bei taip užsitikrinti savo vietą rinkoje. Be to, stipriai gerėja ir finansinis raštingumas bei įvairių finansavimo galimybių vertinimas. Jauni žmonės geba ir nebijo pasinaudoti ES fondų ir kitų programų lėšomis finansuojamais instrumentais“, – teigia LiJOT prezidentas.

Anot verslo psichologės, mokymų ir verslo vystymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ konsultantės Lauros Rimkutės, natūralu, kad ketvirtą dešimtmetį baigiantys ir vyresni asmenys linkę mažiau galvoti apie galimybę imti paskolą nuosavo verslo pradžiai ar plėtrai.

„Suprantama, kad jaunimas tikisi svaiginančios karjeros, verslo ir didelių atlyginimų. Finansinis saugumas yra vienas pagrindinių jų amžiaus grupės tikslų, todėl noras jo siekti pasitelkiant paskolas nestebina. Tuo tarpu apie 40-uosius gyvenimo metus žmonės jau paprastai būna karjeros aukštumoje, didelio pajamų augimo nebesitiki, todėl skolinimasis, įvertinus riziką, jau neatrodo patrauklus. Kitas niuansas – pats noras. Lietuvoje vyresni žmonės turi mažiau entuziazmo – dažnam jų svajonių darbas yra valstybinėje organizacijoje. O jaunimas, priešingai, dažnai svajoja apie nuosavą veiklą“, – aiškina verslo psichologė.

INVEGA laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas A. Skiauterė pastebi, jog nepaisant didelių ambicijų jaunam verslininkui gauti finansavimą verslui vis dar yra nemenkas iššūkis.

„Daugelis puikią verslo idėją turinčių jaunuolių neturi pakankamo užstato, kad galėtų skolintis iš finansų įstaigų. Būtent todėl verslą pradedantis jaunimas aktyviai naudojasi „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“, priemone, pagal kurią kredito unijos teikia iki 25 tūkst. eurų lengvatines paskolas verslo pradžiai, o imant paskolą galima gauti ir jos grąžinimo garantiją. Be to, jaunieji verslininkai, iš kreditų unijos pasiėmę minėtą paskolą, gali kreiptis į INVEGA dėl priemonės „Subsidijos verslo pradžiai“ ir kompensuoti dalį darbo užmokesčio išlaidų. Tiek lengvatinės paskolos, tiek darbo užmokesčio kompensavimas gerokai palengvina pirmuosius žingsnius nuosavo verslo kelyje, padeda įsitvirtinti rinkoje“, – aiškina A. Skiauterė.