- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visame regione sumažėjus vėjo elektros generacijai ir dėl to ūgtelėjus kainoms, Lietuvoje praėjusią savaitę reikšmingai išaugo žemas dujų kainas išnaudojančių šiluminių elektrinių gamyba.
Rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 32 proc. ir siekė 40,2 EUR/MWh, tokia pati savaitės kaina buvo ir Latvijoje, tuo tarpu Estijoje ji buvo 10 proc. mažesnė ir siekė 36,3 EUR/MWh.
„Praėjusią savaitę įtakos viso regiono elektros rinkai turėjo aprimęs vėjas. Lietuvoje tai lėmė ne tik daugiau nei 4 kartus sumažėjusią vėjo generaciją, bet ir penktadaliu dėl pabrangusios kainos sumažėjusį elektros importą iš Švedijos. Susidariusį pasiūlos trūkumą užpildė Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ir kitos šiluminės elektrinės, kurių konkurencingumą užtikrina toliau žemumose išliekančios dujų kainos. Dėl susiklosčiusių aplinkybių Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo ir elektros importas, ir gamyba, ir eksportas – didžioji dalis elektros eksportuota į Lenkiją, kur kainos išlaikė dar aukštesnį lygį“, – komentuoja perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Gamyba, prekyba ir vartojimas Lietuvoje
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas augo 2 proc., jis siekė 221 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc. ir užtikrino 48 proc. šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagaminta 106 GWh elektros energijos.
Daugiau nei pusę (58 proc.) šios elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės. Hidroelektrinės pagamino 16 proc., vėjo jėgainės pagamino 5 proc., kitos elektrinės – 21 proc. elektros energijos. Gamybą didino tik šiluminės elektrinės, kur augimas buvo 45 proc., tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba mažėjo 77 proc., o hidroelektrinių – 10 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. mūsų šalies elektros energijos suvartojimo buvo importuota, bendras importo srautas augo 6 proc.
42 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – per sieną su Latvija ir 1 proc. importuojamos elektros atitekėjo per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 37 proc. Didžioji dalis – 85 proc. – eksporto buvo nukreipta per „LitPol Link“ jungtį, 6 proc. – per „NorBalt“ ir 9 proc. – per Latvijos pjūvį.
Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas elektros srautui Lenkijos kryptimi buvo vidutiniškai išnaudojamas 73 proc., Lietuvos kryptimi – 2 proc., „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 70 proc., o Švedijos kryptimi – 4 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...