Kainų komsija patvirtino dujų perdavimo tinklo plėtros iki 2023-ųjų planą. Per artimiausią dešimtmetį dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber grid“ turi nutiesti dujotiekių jungtį į Lenkiją, magistralinio dujotiekio atkarpą nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, paspartinti suskystintųjų dujų kelią į Latviją, antru vamzdžiu padidinti magistralinio dujotiekio nuo Vilniaus į Šakius pajėgumą. Šiems infrastruktūros plėtros projektams reikės daugiau kaip 250-ies milijonų eurų.

Bendrovės atstovai sako, kad investicijų našta neturėtų gulti vien ant vartotojų pečių, nes didžiąją dalį pinigų jungtims su Vakarais ir kaimynėmis šalimis turėtų skirti Europos Komisija.

„Ką reiškia sprendimas, kurį šiandien priėmė komisija? Ji ne patvirtino investicijas, o suderino strategiją, kaip perdavimo sistemos operatorius mato savo investicijas per 10 metų.  Reikia pastebėti, kad kiekviena investicija  detaliai po to bus nagrinėjama visais aspektais, įskaitant ir finansinį ir įtaka galutinėms kainom ir pan. Ir tada bus priimamas sprendimas“, – sakė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Vygantas Vaitkus.

Bendrovės „Amber grid“ strateginio planavimo skyriaus vadovas Danas Janulionis išskyrė jo nuomone svarbiausius ateinančių metų projektus.

„Tikslas yra integruoti Lietuvos ir Baltijos šalių perdavimo sistemas ir Europos dujų perdavimo sistemą, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius tam , kad būtų sudarytos sąlygos konkurencingai dujų rinkai vystytis. Svarbiausi integraciniai  projektai – dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir dujotiekis tarp Klaipėdos ir Kuršėnų – jų naudą ir poreikį įvertino Euoropos Komisija  ir jiems skyrė reikšmingą paramos dalį, todėl didžiausia dalis jų vystymui bus skirta iš ES paramos lėšų“, –sakė D. Janulionis.