- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyventojų pajamos iki koronaviruso protrūkio augo sparčiau nei įsipareigojimai, mažėjo paskolų grąžinimui skiriama pajamų dalis, gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis, rodo naujausia Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga.
„Pandemijos krizė dar kartą priminė, kaip svarbu skolintis atsakingai ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų sumą, kad, užklupus netikėtumui, paskolos netaptų nepakeliama finansine našta“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Apžvalgos duomenimis, šalies gyventojai 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo 1,3 mln. įvairių paskolų, kurių vertė – apie 10 mlrd. Eur. Didžiąją dalį šios skolos (apie 8 mlrd. Eur) sudarė paskolos su turto įkeitimu (daugiausia būsto paskolos), vartojimo kreditas – 0,9 mlrd., finansinė nuoma (lizingas) – 0,3 mlrd., kitos paskolos ir kreditai – 0,3 mlrd. Eur. Išaugęs skolinimasis būstui lėmė, kad per metus bendra tokių paskolų suma padidėjo 8,6 proc., buvo suteikta beveik 12 tūkst. vienetų daugiau paskolų. O vartojimo ir kitų paskolų skaičius sumažėjo atitinkamai 2 ir 4,8 proc., tačiau vartojimo paskolų vertė išaugo 17,2, o kitų paskolų susitraukė 2,1 proc. Iš viso už paskolas įkeisto turto (ne tik nekilnojamojo) vertė sudarė 17 mlrd. Eur.
Analizuojamu laikotarpiu gyventojai skolinosi rečiau, tačiau didesnėmis sumomis. Per praėjusių metų pirmus tris ketvirčius namų ūkiams buvo suteikta 300 tūkst. naujų paskolų ir tai buvo 9,7 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu ankstesniais metais. Labiausiai didėjo vidutinė finansinės nuomos (lizingo) paskolų suma. Ji vidutiniškai paaugo 1,8 tūkst. ir sudarė 14,4 tūkst. Eur. Vidutinė būsto paskola padidėjo 400 Eur – iki 54,7 tūkst. Eur, o vidutinė vartojimo paskola išaugo 200 Eur – iki 2 tūkst. Eur.
Minėtu laikotarpiu paskolų turinčių namų ūkių finansinė padėtis gerėjo – jų pajamos augo sparčiau nei prisiimti įsipareigojimai. Palyginti su ankstesniais metais, reikšmingai kilo darbo užmokestis – 10,1 proc., o bendras paskolų likutis padidėjo 9,4 proc. Pajamoms augant sparčiau nei įsipareigojimams, gyventojai galėjo skirti mažesnę dalį savo pajamų paskoloms grąžinti. Nagrinėjamu laikotarpiu paskolų įmokoms namų ūkiai turėjo atseikėti beveik ketvirtadalį (24,5 proc.) savo pajamų. Tai 1,1 proc. p. mažiau nei prieš metus.
Didžiausia turimų paskolų vertė priklausė namų ūkiams, kurių suaugusių narių amžiaus vidurkis svyravo nuo 35 iki 39 m. Šiai amžiaus grupei priklausė beveik ketvirtadalis (23,7 proc.) visų paskolų vertės ir 14,5 proc. viso paskolų skaičiaus. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad būtent šiai amžiaus grupei teko daugiausia paskolų su turto įkeitimu (25,3 proc.), kurių vertė yra didžiausia. Vertinant suteiktų naujų paskolų pasiskirstymą, daugiausia hipotekos paskolų teko gyventojams, priklausantiems 25–29 m. amžiaus grupei (27,4 proc.), nors didžiausia šių paskolų vertė (29,5 proc.) teko 30–34 m. amžiaus grupei. Vartojimo ir kitos paskirties paskolos buvo populiaresnės taip pat tarp jaunesnio (25–29 m.) amžiaus namų ūkių, jiems teko atitinkamai 14,8 ir 23,1 proc. suteiktų naujų šių paskolų skaičiaus, o finansinės nuomos (lizingo) – tarp 35–39 m. amžiaus grupės namų ūkių. Pastariesiems teko 18 proc. suteiktų naujų šio segmento paskolų skaičiaus.
Vėluojamų grąžinti paskolų dalis sudarė 1,9 proc. visų paskolų vertės ir buvo 0,16 proc. p. mažesnė nei prieš metus. Didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos – 5,7 proc. visos šių paskolų vertės. Finansinės nuomos (lizingo) vėlavimai sudarė 0,4, paskolų su įkeitimu – 1,5, o kitų paskolų – 3,9 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...