– Kaip dirbtinis intelektas keičia Lietuvos darbo rinką?
– Apie dirbtinio intelekto poveikį darbo rinkai kalbama jau ne vienerius metus. Pirmieji išsamesni tarptautiniai tyrimai pradėti prieš maždaug dešimtmetį, tačiau diskusijos ypač suaktyvėjo 2023 metais. Tuomet pradėta kalbėti, kad net apie 60 proc. darbo vietų gali būti vienaip ar kitaip paveiktos dirbtinio intelekto. Lietuvoje kol kas neturime aiškių įrodymų, kad darbo rinka jau stipriai paveikta, tačiau matome, kad pokyčiai vyksta ir dirbtinis intelektas daro įtaką įvairiems procesams.
– Kokius konkrečius pokyčius jau pastebite?
– Matome, kad tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje optimizuojami procesai. Keičiasi ir profesijų struktūra. Pavyzdžiui, anksčiau daug kalbėjome apie programuotojų trūkumą visais lygiais, tačiau dabar situacija kiek kitokia – darbdaviai dažniau ieško aukštesnio lygio specialistų, turinčių kompleksinių kompetencijų. Vis svarbiau tampa gebėjimas dirbti kartu su dirbtiniu intelektu ir pritaikyti jį savo darbe.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar dirbtinis intelektas gali dar labiau apsunkinti situaciją vyresnio amžiaus žmonėms darbo rinkoje?
– Tam tikra prasme taip, tačiau čia svarbus ir kitas aspektas – Lietuvoje vis dar trūksta mokymosi visą gyvenimą kultūros. Tai galioja ne tik vyresniems, bet ir jaunesniems žmonėms. Norime greitų rezultatų, tačiau kompetencijų tobulinimui – ypač tokių kaip kritinis mąstymas, gebėjimas dirbti komandoje ar priimti sprendimus – dažnai neskiriame pakankamai dėmesio. Jeigu žmogus turi labai siaurą specializaciją, su amžiumi jam gali būti sunkiau prisitaikyti prie pokyčių.
Žmonės vis dažniau galvoja ne tik apie dabartį, bet ir apie tai, kokių įgūdžių reikės po 5 ar 10 metų.
– Ar žmonės vis dažniau kreipiasi dėl persikvalifikavimo?
– Taip, matome didėjantį susidomėjimą. Pavyzdžiui, yra buhalterių, kurie nori išmokti programavimo kalbų ir jas pritaikyti savo darbe. Turime specializuotas programas, skirtas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms, ir jos sulaukia vis daugiau dėmesio. Žmonės vis dažniau galvoja ne tik apie dabartį, bet ir apie tai, kokių įgūdžių reikės po 5 ar 10 metų.
– Ar jau atsiranda darbo skelbimų, kuriuose dirbtinio intelekto išmanymas būtų vienas pagrindinių reikalavimų?
– Kol kas negalėčiau pasakyti, kad tai yra labai ryški tendencija darbo skelbimuose. Tačiau vis dažniau akcentuojamos bendrosios kompetencijos, tokios kaip kritinis mąstymas ar gebėjimas analizuoti informaciją. Tai galima laikyti ir tam tikra dirbtinio intelekto įtakos užuomina.
– Ar valstybės ateityje gali imtis griežtesnio dirbtinio intelekto reguliavimo, siekdamos apsaugoti darbo vietas?
– Tikėtina, kad dalis darbo vietų iš tiesų išnyks, tačiau mokslininkai taip pat prognozuoja, kad atsiras daug naujų profesijų. Todėl svarbu galvoti apie dirbtinio intelekto naudojimo etikos standartus ir valstybės politiką šioje srityje. Vis dėlto visiškai išvengti jo poveikio nepavyks – turime mokytis su juo dirbti ir prisitaikyti prie pokyčių.
(be temos)