„Klausimas, kas bus toliau, nes vis tiek akcizą padidins. Tai bus jaučiama ir visiems atsilieps, ne tik kiek tu pravažiuosi, bet klausimas, kiek viskas pabrangs“ , – atviravo prie degalinės kalbintas pašnekovas.

„Darbas yra darbas. Dirbi, važiuoti reikia, tai vis tiek pili degalus“, – komentavo ir kita kalbinta moteris.

Žmonės praėjusių metų kainų, kai litras dyzelino ir benzino kainavo apie 2 eurus, net nenori prisiminti.

„Čia jau būtų klausimėlis, žiūrėčiau, galvočiau kažką. Dabar dar galima gyventi“, – teigė dar vienas pašnekovas. 

„Atsimenu ir 2 eurus, ir 1,5, ir 1,6 eurus, atsimenu ir kai eurą kainavo“, – kainas vardijo ir kita kalbinta moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kainas stebinčio portalo vadovas degalų kainomis maloniai nustebęs.

„Paprastai, kai prasideda atostogų sezonas, degalai turi potencialą brangti, nes didėja paklausa“, – teigė „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

O ekonomistai sako, kad pagrindinė mažėjančių kainų priežastis – buksuojanti pasaulio ekonomika.

„Didysis vakarėlis pigių pinigų baigėsi. Pinigai brangsta, palūkanos kyla, ekonomika šiek tiek lėtėja. Atitinkamai, naftos produktų paklausa mažėja, ypatingai dyzelino, tas yra jaučiama, nes dyzeliną ypatingai  naudoja pramonė, transporto sektorius, ir tiems sektoriams lėtinant apsukas, dyzelino pasaulyje pakankamai atsiranda“, – akcentavo kalbintas ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Vis dėlto, jeigu prisimintume, kiek benzinas kainavo pernai metų gegužę, suprastume, kad dabar važiuojame tikrai pigiai.

„Tuo pačiu laikotarpiu benzinas kainavo vidutiniškai 1,82 euro. Dabar benzinas kainuoja vidutiniškai 1,47 euro“, – pabrėžė „Pricer.lt“ įkūrėjas.

Skirtumas tarp dyzelino kainų dar didesnis.

„Jeigu imtume praeitus metus, tai dyzelis kainavo vidutiniškai 1,78 euro, kai tuo tarpu jis dabar kainuoja vidutiniškai 1,31 euro už litrą. Galima surasti net ir už 1,20 euro už litrą“, – teigė A. Vizickas.

Tačiau pašnekovas didesnio degalų pigimo šią vasarą nelauktų.

„OPEC, tikėtina, mažins gavybą, ir taip bandys kurti tam tikrą deficitą“, – aiškino jis.

Tačiau ekonomistai sako, kad per daug mažinti gavybos naftą išgaunančios šalys nesiryš.

„Naftą išgaunančios šalys supranta, kad pirkėjas susiduria su ekonominiais sunkumais. Na, ir tam, kad jis tuos ekonominius sunkumus greičiau įveiktų, ir vėliau naftą nusipirktų už aukštesnę kainą, kartais derybines pozicijas sušvelnina ir gali pasiūlyti šiek tiek pigesnius produktus“, – akcentavo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Papildomo potencialo dyzelinio kainų kritimui jau nėra, nebent naftos kaina smarkiai kristų.

Tad jei dyzelinas dar kiek ir atpigs, didesnio kritimo neverta tikėtis.

„Tos maržos buvo pakilusios iki 60 centų vienam litrui. Dabar nukritusios iki 25 centų ir praktiškai pasiekė 2015-2019 metų vidutinį lygį. Papildomo potencialo dyzelinio kainų kritimui jau nėra, nebent naftos kaina smarkiai kristų“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

Jau nuspręsta, kad nuo kitų metų didės akcizas dyzelinui, o ekonomistai įspėja žmones pasiruošti ir dar netikėtoms staigmenoms iš valdžios.

„Manau, kad tikrai bus didelis noras kelti mokesčius, akcizo mokesčius. Tada tos kainos vėl didės, kaip ir istoriškai buvo pagrinde dėl keliamų mokesčių“, – prognozuoja ekonomistas.

Nepaisant didelių mokesčių, Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse.