Ar gims dvyniai?

Klaipėdos centre, Tilžės g. 4, UAB “Prie Rąžės” norėtų statyti du trijų dešimčių aukštų 90 metrų aukščio gyvenamuosius namus. Kovo trečiąją vykusiame Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities valdybos ir Miesto užstatymo tarybos posėdyje kilo rimtų diskusijų tiek dėl siūlomos teritorijos užstatymo koncepcijos, tiek dėl to, kur ir kaip Klaipėdoje galėtų būti statomi aukšti pastatai.

Pirmą kartą dėl sklypo Tilžės g. 4 užstatymo koncepcijos Klaipėdos architektai su projektą rengiančiais kauniečiais kalbėjo praėjusios vasaros pabaigoje. Pagrindinės koncepcijos autoriams keltos užduotys: kaip “įrišti” naujus pastatus į jau esamą užstatymą, apsispręsti dėl pastato ar pastatų aukštumo, išspręsti automobilių stovėjimo vietų problemas. Siūlyta bent aliuzijomis atsižvelgti į čia tebesantį XX a. pradžioje statytą garinį malūną.

Malūną griaus

Ketinamoje užstatyti teritorijoje stovi 1910 metais statytas bei 1929 metais rekonstruotas garinis malūnas. II pasaulinio karo metais statinys nukentėjo nuo bombardavimo, vėliau ne kartą rekonstruotas, plečiamas bei remontuotas.

Paminklosauginės ekspertizės akte teigiama, jog buvusio malūno architektūra nuobodi, utilitariai pramoninė. Išlikusį pastato pagrindinį tūrį darko įvairių laikotarpių menkavertės architektūros priestatai. Užtverta malūno teritorija iškraipo buvusią urbanistinę struktūrą. Laikančiose konstrukcijose esama pavojingos deformacijos, medinės kolonos ir perdengimų sijos pažeistos vabzdžių bei puvinių.

Pastatas esąs eilinis XX a. pirmos pusės Klaipėdos krašto utilitarinės pramonės arhitektūros statinys. Jis neįtrauktas į kultūros vertybių registrą, nes neturi architektūrinės ir kultūrinės vertės. Techninės ekspertizės duomenimis, buvęs malūnas – avarinės būklės. Tad priežasčių jo nenugriauti nėra.

Bokštai dvyniai

Užstatymo koncepciją pristatęs architektas Gintaras Natkevičius sakė, jog 1,25 ha sklypas lyg liežuvis įeinas į senamiesčio teritoriją. Jį ketinama dalinti į kelias zonas. Tarp dviejų planuojamų 30 aukštų cilindro formos daugiabučių būtų žalioji zona, kur atsirastų skverelis ir vaikų žaidimo aikštelės.

Nuo šalia esančio “chruščiovinio” namo ir kiužtelėjusių sandėliukų daugiabučių kiemas atsitvertų trijų aukštų (pirmas – po žeme) garažais, kur gyventojai galėtų pasistatyti 210 automobilių. Vakarinėje sklypo pusėje prieš rekonstruojamą prekybos centrą “Saturnas” ketinama įrengti komercinę zoną. Čia planuojamame 2 aukštų pastate būtų 4,5 tūkst. kv. m komercinio ploto, po pastatu ir aikštelėje už “Saturno” galėtų stovėti 105 automobiliai.

Paklaustas, kodėl daugiabučiams pasirinkta cilindro forma, G. Natkevičius sakė, jog buvo bandyta daug variantų. Vienas didžiulis pastatas esą visai “iškristų iš konteksto”. Dvi “lentos”, kvadratai ar stačiakampiai taip pat esą uždarytų vizualinę erdvę. Prieita prie išvados, jog geriausiai šioje vietoje atrodo būtent cilindro formos pastatai. O ir patiems gyventojams (planuojama apie 270 butų po 5 kiekviename aukšte) atsivertų platesnis apžvalgos ratas, daugiau saulės spindulių.

Kamino ar švyturio forma pasirinkta dar ir todėl, kad siekta naujos vertikalios dominantės - kuo mažesnės konkurencijos su šalia esančios Marijos Taikos Karalienės bažnyčios bokštu. Du aukšti, laibi, tarsi persišviečiantys cilindriniai pastatai būtų lyg taikiklis į bažnyčią.

Prie uostamiesčio architektūros pastatus siūloma derinti ne kiek įmanoma „aprengiant“ juos stiklu, o paliekant daugiau plytų, mūro. G. Natkevičiaus nuomone, tada jie geriau sujungtų senamiestį su naujamiesčiu.

Nesilaikyta normų?

Miesto užstatymo tarybos nariai naujosios koncepcijos autorius kritikavo už tai, kad pastarieji neatliko statybos techniniuose reglamentuose (STR) numatytų skaičiavimų. Vis griežtėjančiuose STR yra nurodyta, kiek žaliojo ploto turi tekti gyventojams. Pasak tarybos narių, pažiūrėjus į maketą, atrodo, jog ploto užtenka per akis, bet, bokštus „paguldžius“, jau ir vizualiai matyti, kad vargiai būtų išlaikytos normos. Tad iki kito užstatymo koncepcijos aptarimo nurodyta apskaičuoti, koks yra rekreacinio ir gyvenamojo ploto santykis.

Priekaištauta ir dėl numatomų statyti garažų bei komercinės paskirties statinio. „Kokį vaizdą matys pirmųjų aukštų gyventojai?“- teiravosi tarybos nariai. Užsakovai aiškino, jog jie numatą pirmuosius aukštus skirti pagalbinėms patalpoms. Turint omeny, kad kiekviename name būtų gerokai per šimtą butų, pirmuose aukštuose galėtų atsirasti patalpos klubams, gimnastikos salės, vaikų žaidimų kambariai.

Tarybos narių nuomone, planuojant komercinės paskirties pastatą, nepagalvota apie kelius, pėstieji ir automobiliai trukdytų vieni kitiems. Siūlyta komercinį plotą mažinti. Taip pat patarta pagalvoti, ar nevertėtų įrengti akštelės automobiliams po visa teritorija – tada „išsivalytų“ aplinka.

Posėdžio išvadose taip pat nurodyta, kad projekto autoriai privalo formuoti Tilžės gatvės išklotinę, o to kol kas padaryta nebuvo.

Rėžia akį

Didžiausios diskusijos kilo dėl pastatų dvynių aukščio ir santykių su aplinka. Pasak architekto Sauliaus Manomaičio, į kaminus panašūs bokštai kelia nekokias asociacijas, be to, darydami maketą ir vizualizacijas, autoriai iškraipė mastelius. Jo nuomone, čia reikėtų arba grupės aukštų pastatų, arba daugiau laisvos erdvės prie siūlomųjų statyti.

Architektas Gytis Tiškus sakė, jog tai, kas siūloma, – „baisus disonansas aplinkiniame kontekste“. G. Tiškus mano, jog reikėtų „pjauti“ dešimt aukštų, nes dabar pastatai iškrenta iš visumos savo tūriais ir dydžiu.

Dalyvavusieji diskusijoje priminė, jog šalia esama paveldo objektų – nedidelių trobikių ir trisdešimties aukštų statiniai – per staigus akcentas. Prisiminta, jog netoliese esančiuose sklypuose ketinama statyti daugiaaukščius namus, bet tik 11–12 aukštų. Būta ir nuomonės, kad jeigu užsakovai atsisakytų komercijos, gal siūlomi pastatai ir galėtų atsirasti.

Posėdyje dalyvavęs ekspertas iš Kauno technolgijos universiteto sakė, jog miestai neišvengiamai keisis, iš molio ar medžio statoma nebebus, ateitis – aukštybinės statybos. Kol nepriprantama, tokie šokiruojantys objektai rėžia akis, bet nereikia pamiršti, kad čia iškiltų dvi viso miesto dominantės. O turint omeny, kad planuojama statyti ne tose zonose, kur tokia statyba išvis neturėtų būti galima – tai yra senamiestis ar vertingos naujamiesčio zonos,- siūlomas kompleksas galėtų iškilti. Kitas klausimas – kad iki šiol trūksta koncepcijos, kur aukšti pastatai galėtų būti statomi.

Nuspręs vėliau

Miesto Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sakė, jog seniai norisi aukštų pastatų Klaipėdoje, bet kažkodėl „jie ateina ne ten, kur reikia“. Kauniečių architektų siūlomas variantas įtakos senamiesčiui neturėtų, tačiau jis nesiderina prie esamos aplinkos.

Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika priminė, jog šiuo metu ruošiamas viso miesto aukštybinių pastatų planas. Paaiškinęs, jog plano rengėjai neketina nurodyti, kurioje miesto vietoje kelių aukštų pastatas galės atsirasti, o kuria metodiką, A. Mureika siūlė su jais pasikonsultuoti.

Galų gale nuspręsta kol kas dėl aukščio nebediskutuoti. Prisiminę, jog šiuo metu parodoje Kanuose eksponuojamame Klaipėdos makete yra numatyta aukštybinė statyba Tilžės g. 4, Miesto užstatymo tarybos nariai nutarė dar kartą išnagrinėti tokią galimybę viso miesto atžvilgiu, o tada jau pateikti galutines išvadas.