Ar kiti tiekėjai gali sulaukti „Perlo Energijos“ likimo?

– Ar tikrai įmonė neturėjo kitos išeities, tik nutraukti veiklą?

– Ką mato ir kalba išorės stebėtojai, įmonė papuolė į nepavydėtiną padėtį – sudarė fiksuotos kainos planus su gyventojais, kai didmeninė kaina visą laiką kilo, ir daugiau nei mažmeninė. Toks verslo modelis tapo netvarus, įmonė tai ir pasakė.

– Kiti tiekėjai irgi panašias kainas siūlė.

– Taip, bet kiti tiekėjai yra dviejų rūšių. Du panašūs kaip „Perlas Energija“: „Birštono elektra“ ir „Egto“, kiti trys yra didžiulių valstybinių energetinių grupių nariai. Jie turi savo generaciją, patirtį, kapitalą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kurioje dalyje dabar bus „Perlo Energijos“ vartotojai?

– Vartotojai yra pirmos, antros ir trečios bangos. Paskutinės bangos atstovai gali grįžti pas visuomeninį tiekėją. Pirmos ir antros bangos atstovai gali pasirinkti kitą tiekėją, kuris teikia fiksuotą kainą. Arba likti ir automatiškai bus pervesti pas garantinį tiekėją. Energetikos ministras pasakė, kad tie, kurie ne dėl savo kaltės pateko į garantinį, jame būtų rugsėjo mėnesį, o nuo spalio eitų pas norimą tiekėją. Garantinio tiekimo antkainį padengtų Vyriausybė.

– Gal galite vartotojui paaiškinti, ką jam dabar daryti? Į ką atkreipti dėmesį?

– Turbūt daugiau yra pirmos ir antros bangos atstovų. Daugiausia jų turi 24 centų planus. Tokių rinkoje pasiūlymų yra ir kitų stiprių tiekėjų.

– Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad nereikėjo liberalizacijos, ji ne laiku ir ne vietoje. Kaip jums atrodo?

– Europiniame kontekste esame viena iš paskutinių šalių, kuri liberalizavo mažmeninę rinką. Tai bendra tendencija, kuri rodo, kad po reformos ilgalaikėje perspektyvoje vyksta kainų konkurencija ir mažėjimas.

– Ar nepaskubėjome? Neturime normalių jungčių, dominavimo rinkoje, kuris garantuotu teisingas taisykles.

Lietuvai nepasisekė, kad prasidėjo karas, Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kurios lėmė ir elektros kainas.

– Pagrindė nesusipratimų priežastis – tik pradėjus liberalizaciją, eksponentiškai pradėjo augti didmeninės elektros energijos kainos. Lietuvai nepasisekė, kad prasidėjo karas, Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kurios lėmė ir elektros kainas.

– Gal paskubėta, reikėjo palaukti?

– Žiūrint atgal, dabar daug kas aiškiau. Bet tuo metu situacija buvo tyki ir Estija su Latvija taip pat užbaiginėjo liberalizaciją. Lietuvai nepasisekė, kad tada kainos pradėjo augti ir kai kurie tiekėjai neįvertino rizikos.

– Kaip „Perlo Energijos“ pasitraukimas paveiks elektros liberalizavimą?

– Nervingumo lygis sukilęs, į tai reaguodama Vyriausybė ištęs trečiąjį etapą, kad žmonės galėtų susivokti, pajusti ir suprasti.

– Ką rodo kitų šalių praktikos?

– Tyrimus atlieka tarnybos ir savo verdiktą pasakys. Turime palaukti. Per šį kilimą Didžiojoje Britanijoje bankrutavo per dešimt tiekėjų. Visokių yra istorijų visose ES šalyse.

– Ar kiti tiekėjai gali sulaukti „Perlo Energijos“ likimo?

– Kalbant apie tris valstybinių gigantų atstovus – nemanau. Kiti du – „Egto“ ir „Birštono elektra“ – neteikia fiksuotos kainos planų. Jų planai pririšti prie rinkos. Rizikos kaip „Perlo Energijos“ nėra.

– Mums nepalankios „Nord Pool“ biržos taisyklės, kuriose algoritmai nepriima Lietuvos pagamintos elektros, perkame iš kitur brangiau. Gal reikia jungtis prie Lenkijos?

– Tai akibrokštas. Buvo kreiptasi į „Nord Pool“, kad peržvelgtų savo taisykles ir jas pakoreguotų.

– Gal visuomenę reikėjo labiau supažindinti ir paruošti elektros liberalizavimui?

– Išskaidyčiau visuomenę į dvi dalis. Vieni – kurie skaitmeninėje erdvėje jaučiasi kaip namuose, ir kiti – kurie nelabai. Internete buvo labai daug informacijos. Trečioje bangoje daliai žmonių reikia gyvai ir paprastai paaiškinti. Su kita visuomenės dalimi turi visai kitaip būti bendraujama.