Ar sausra nusausins ir pirkėjų pinigines?

Karštis – ne į naudą šiemečiam derliui. Tačiau panikai, kad maisto kainos smarkiai šaus į viršų, ekspertų vertinimu, pagrindo nėra. Kur kas daugiau įtakos tam gali turėti žaliavų kainos.

Rapsų augintojai verkia

"Ar šie metai tragiškiausi? Toli gražu ne", – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius nekeiksnoja orų, nors pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, o birželį ir liepą rekordiškai užkaitino.

Žinoma, gamtos anomalijos pakenkė. Pasak ūkininko, rapsų derlingumas turėtų būti bent 1 t iš hektaro mažesnis, nei tikėtasi. Pernai R.Juknevičiaus ūkyje jų derlingumas buvo 4,4 t, o šiemet sako nelabai turintis kuo pasigirti – nuvežus buvo 3 t, bet, atskaičiavus šiukšles, drėgmę, bus dar mažiau.

R.Juknevičius piktinasi, kai tik kokia žinutė, kad brangs grūdai, tuoj imama sakyti, kad brangs duona, ir taip ūkininkus padaro įkaitais, nors jie būna mažiausiai prisidėję prie kainos kilimo. (Lietuvos ūkininkų sąjungos nuotr.)

"Vizualiai rapsai atrodė geriau nei pernai, bet sausra padarė, kad ne visos sėklos augo, o ir tos, kurios augo, buvo smulkesnės. Kviečių šiaudai irgi pradeda geltonuoti, vadinasi, šiaude esančios maisto medžiagos, turėjusios sutekėti iki grūdo, jo nepasiekė, nes didelė kaitra uždžiovino, ir tai bus juntama. Kviečių pernai mano ūkyje buvo 9,5 t, šiemet norėčiau turėti bent 6 t", – pasakoja ūkininkas.

Kiekvienas augalas turi augimo tarpsnius, kai ekstremalūs orai ypač kenkia. Šiemetė sausra labai kirto rapsams. Tad, pasak R.Juknevičiaus, nelaimingų ūkininkų daug, nes ir derliaus mažiau, nei tikėtasi, o jo tikintis gero sudaryta daug išankstinių pardavimo sutarčių už mažesnę nei dabar kainą, nes kai derlius mažesnis, kainos pakilo. Bet kas iš to, kad kainos geros, jei neturi ko parduoti, o ne visi net turės iš ko ir išankstines sutartis patenkinti. "Augalininkystės ūkių 70 proc., palyginti su kitais, tad bus didelė armija verkiančiųjų, kurie mintyse bus išleidę daugiau pinigų, nei uždirbs", – sako R.Juknevičius.

Visi klimatologai sako, kad turime prisitaikyti prie orų pokyčių. Tad galime verkšlenti, bet kitaip nebus.

Nukentėjo lapinės daržovės

"Vieni gavo lietaus, kiti negavo, bet bendra situacija daržovių sektoriuje sudėtinga. Kai laikosi per 30 °C karščiai, dirva įkaista ir per 24 °C, tada daržovių fiziologiniai procesai sustoja. Reikia intensyviai laistyti, tad, savaime suprantama, auga ir produkcijos savikaina. Sudėtingiau ir augalus apsaugoti nuo kenkėjų, ir tręšti. Žodžiu, metai kol kas labai sudėtingi", – sako Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė ir priduria, kad daugelio daržovių vegetacinis laikotarpis dar tik įpusėjęs, tad jų derlius priklausys nuo to, kokių orų dar sulauksime.

Nuo gamtos anomalijų labiausiai nukentėjo ankstyvosios daržovės, ypač lapinės, pavyzdžiui, salotos, kopūstinės daržovės. Jų augintojai džiaugėsi, kad mūsų prekybos tinklus gali aprūpinti Lietuvoje išaugintomis salotomis. Tai trumpos vegetacijos daržovės, ir jas tinkamai laistant galima užauginti net minimaliai tręšiant. "Tačiau šiemet jų plotai sumažėjo beveik trečdaliu. Joms reikia daug vandens, tačiau nemažai ūkių įsikūrę šalia tvenkinių, kur norvegų bendrovės pastačiusios hidroelektrinių. Elektros pagamina mažai, o salotų augintojai vandens laistymui neturi iš kur imti", – Z.Cironkienė apgailestauja, kad ūkininkų balso niekas negirdi.

Ji pasakoja, kad daržovių augintojai jau buvo atsirinkę svogūnų, morkų, kitų lauko daržovių veislių, kurios kad ir per trumpesnį vegetacijos laikotarpį gali duoti geresnį derlių, nes sunku konkuruoti su lenkų, olandų, belgų augintojais, kurie dėl  ilgesnio vegetacijos laikotarpio gali sėti vėlyvesnes veisles. Bet dabar vėl viskas iš naujo, nes orai keičiasi. "Ūkininkas savo ūkyje turi daryti bandymus, testuoti įvairias veisles, o tai brangus malonumas. Deja, Lietuvoje neturime daržovių mokslinių bandymų stočių", – sako Z.Cironkienė.

Dar viena didžiulė problema – sezoninių darbininkų trūkumas. Įsivežti negali, kol darbo biržoje užsiregistravęs nors vienas šio profilio ieškantysis darbo. "O jų visuomet bus, tik norinčiųjų dirbti neatsiranda. Vietiniai dirbti nebenori, ypač po karantino, kai gavo dar didesnes nedarbingumo išmokas", – pasakoja Z.Cironkienė.

Braškių sezonas sutrumpėjo

"Kai dirbame 22 metus, mums tai eiliniai metai. Visi klimatologai sako, kad turime prisitaikyti prie orų pokyčių. Tad galime verkšlenti, bet kitaip nebus. Kiek galime, tam pasirengę, laistome. Ką spėjome, tą pagavome, ko nespėjome, tas liko. Karštis uogas suvarė į krūvą – jau baigiame ir vėlyvąsias veisles, nors anksčiau jos būdavo rugpjūtį. Žinoma, prie pelno tai neprisideda, nes kuo ilgiau tęsiasi sezonas, tuo daugiau tų uogų suvalgoma", – sako vaisių ir uogų ūkį valdantis Dainius Serva. Bet, pasak jo, palyginti su pernai, nelabai kas skiriasi – tada irgi staigiai užėjo karščiai, nors ir ne tokie rekordiniai kaip šiemet. Tokia tendencija jau treti metai, kai dėl karščių uogų sezonas sutrumpėja.

Pasak ūkininko, braškių derlius panašus kaip pernai, bet jų plotus mažina, nes iš jų uždirbti beveik neįmanoma – per daug braškių augintojų Lietuvoje: "ES dalijo pinigėlius daigams pradedantiesiems, jie prisisodino, ir dabar jiems svarbu, kad tik kažką parduoti ir gauti pinigų. Tad lietuviška braškė jau būna pigesnė nei lenkiška. Šilauogių irgi prisodinta daug, tad ir daug verkiančiųjų, kad jau nebeapsimoka jas auginti."

Bet, sako ūkininkas, jis savo ūkyje augina ir augins braškes, obuolius – iš vieno vienais metais uždirbi daugiau, iš kito – mažiau. Madų jis nesivaiko, retų kultūrų auginti nesiima. Jo įsitikinimu, reikia auginti, ką įpratę per amžius auginti ir valgyti. Jei smidrų ar graikinių riešutų didelius plotus auginsi, kur dėsi?

Beje, su obuoliais ir kriaušėmis jo ūkyje šiemet nieko gero. Nuo praeitos žiemos pašalę žiedai, nieko neužmegzta. "Priklauso nuo regiono, bet pas mus taip", – konstatuoja D.Serva.

Ūkininkai lyg įkaitai

Taigi derlius šiemet bus menkesnis, vadinasi, kiek kils ir kainos. Bet, piktinasi Ūkininkų sąjungos pirmininkas R.Juknevičius, kai tik kokia žinutė, kad brangs grūdai, tuoj imama sakyti, kad brangs duona, ir taip ūkininkus padaro įkaitais, nors jie būna mažiausiai prisidėję prie kainos kilimo. Jis aiškina kodėl. Dalis rapsų ir kviečių pardavimų vyksta pagal išankstines sutartis. Vadinasi, net jei atsiranda jų deficitas ir kainos kyla, brangiau superkama tik dalis derliaus. Pavyzdžiui, šiemet, palyginti su pernai, rapsų kainos didėjimas reikšmingas, o kviečių – ne. Bet didesnė kaina bus mokama tik už dalį rapsų derliaus.

Vadinasi, teoriškai galėtų brangti aliejus. "Bet žaliava galutinėje produkto kainoje sudaro menką dalį. Duonos kepėjai gali branginti duoną, nes brangsta elektra, kyla atlyginimai, bet nerastume nė vieno produkto, kur žaliavos dedamoji būtų daugiau kaip 30 proc. Net jei dvigubai pabrangtų kviečiai, duona dvigubai nepabrangtų. Tačiau iki galutinio produkto visi tarpininkai užsideda savo dedamąją, kad gautų pelno", – aiškina R.Juknevičius.

Daržovių augintojų asociacijos direktorė Z.Cironkienė pabrėžia, kad, nors daržovių savikaina kasmet auga, bet produktų kainą diktuoja rinka. Pavyzdžiui, šiemet didžiąją pardavimo sezono dalį kaina buvo mažesnė nei kitais metais ir net nesiekė savikainos, nes dėl karantino nedirbo viešojo maitinimo sektorius ir ypač smulkiesiems augintojams buvo sudėtinga parduoti produkciją. Rinkoje atsirado papildomos produkcijos, ir kainos krito, neatsižvelgiant į savikainą. Kokios bus šiemečio daržovių derliaus kainos, taip pat priklausys ir nuo paklausos.

Be to, atkreipia dėmesį Z.Cironkienė, pavyzdžiui, deklaruoti bulvių plotai labai sumažėję, tai yra fiziškai jų auginama mažiau. O lietuviškų bulvių eksporto paklausa po Naujųjų metų visuomet išauga. Tad pavasarėjant vietos rinkoje gali būti problemų su bulvėmis. Bet kainas prognozuoti anksti, nes dar neaišku, koks bus derlius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, o esame vienoje rinkoje.

Mažiau pasėta ir morkų, nors po Naujųjų metų jos turi paklausą ir Lenkijoje. Bet smulkieji ūkininkai jų augina mažiau, nes dėl karantino užsidarius viešajam sektoriui, kur morkos buvo viena pagrindinių tiekiamų daržovių, sudėtinga planuoti, kiek jų prireiks. O didmeninėje prekyboje sunku konkuruoti su stambesniais augintojais.

"Obuolių ar grūdų kainos priklausys nuo lenkų, prancūzų, vokiečių. Mes prekiaujame kaina, kuri yra rinkoje, o ji nustatoma didžiųjų šalių augintojų", -- sako ūkininkas D.Serva. Jo turima informacija, obuolių nebus rekordiniai metai Europoje. Bet jų čia perteklius, tad nepritrūksime. O vaisių ir uogų kainos nekyla. "Nors trąšos, darbo jėga per 20 metų pabrango dvigubai trigubai, braškių kilogramas buvo 2,5–3 litai, o dabar tiek pat eurais. Bet išmokome jų užauginti daugiau, ir taip laikomės", – sako ūkininkas.

Kainos kils

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrėjo, vadovaujančio produktų rinkodaros skyriui Alberto Gapšio prognozėmis, šiemetis grūdinių augalų derlius gali būti 3–4 proc. mažesnis nei pernai, bet turint omeny, kad pernai jis buvo vienas didžiausių, labai skųstis negalime. Tiesa, kaip rodo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojų analizė, skirtingi Lietuvos regionai derliaus gali sulaukti skirtingo, o kai kur jis gali būti daug prastesnis.

Žinoma, sausra turi įtakos, grūdai sudžiūvę, kokybė ne ta, nes lietaus birželį ir liepą buvo tik apie ketvirtadalį normos. "Bet grūdų užsiauginame žymiai daugiau, nei reikia vidaus rinkai, nemažai eksportuojame. Tad negali būti situacijos, kad liktume be grūdų ar kad kainos smarkiai augtų. Tad panikos nereikia kelti", – ramina A.Gapšys.

Ūkininkai lygina, nors trąšos, darbo jėga per 20 metų pabrango dvigubai trigubai, braškių kilogramas buvo 2,5–3 litai, o dabar tiek pat eurais. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Taip, pasaulyje birželį kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, tikrai padidėjusios 10–30 proc. Bet, pasak eksperto, nereiškia, kad taip bus ir rugpjūtį, rugsėjį ar spalį, kai bus matoma reali šių metų situacija rinkose. Prognozėms, kad kas labai keistųsi, nėra pagrindo, nes per pastaruosius kelerius metus grūdų kainos mažėjo – ir prieš metus, ir prieš dvejus.

Pasak "Swedbank" Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, nepriklausomai, koks bus šiemetis derlius, dėl didelės paklausos kai kuriuose regionuose pasaulyje kviečiai, kukurūzai pabrango, ir tai atsispindės galutinėje maisto kainoje. O Lietuvos rinka, pabrėžia ekonomistas, čia visiškai nesvarbi, nes kainas lemia pasaulinė paklausa ir pasiūla: jei Lietuvoje prastas derlius, o kitur geras, tada žaliavos importuojamos, jei atvirkščiai, vis tiek kainos pakyla, nes jos eksportuojamos.

Kai kurių ženklų yra, kad kainos didės, tačiau kokios hiperinfliacijos nebus.

Vis dėlto žaliavos kaina nelemiama. N.Mačiulis pabrėžia, kad dažnai daroma klaidinga prielaida, kad jei kviečiai pabrango 50 proc., tai tiek pabrangs ir duona ar kiti produktai, kur naudojami kvietiniai miltai. Bet duonos kepalėlio savikainoje kviečiai sudaro tik maždaug dešimtadalį. Lietuvoje darbo jėgos atlyginimų kilimas turi didesnę įtaką kainai nei žaliavų brangimas. O pernai darbo užmokestis didėjo maždaug dešimtadaliu, šiemet irgi panašiai.

Natūralu, kad kylant išlaidoms energijai, transportavimui, prekybininkų sąnaudoms, taip pat ir žaliavoms, tai atsispindi ir kainoje vartotojams. "Bet kai kurios dramatiškos antraštės – hiperbolizuotos. Gali rasti kelis produktus, kurie pabrango 30 ar 50 proc., bet Statistikos departamento skaičiuojamas krepšelis, kuriame yra keli šimtai prekių, rodo, kad vidutinis maisto brangimas šį birželį, palyginti su pernai birželiu, buvo 1 proc. Buvo skelbta, kad maistas brangsta ir labai daug, bet tai buvo labai siauro krepšelio pačių pigiausių prekių duomenys. Taip, kai kas pabrango labiau, bet vidutiniškai infliacija gana kukli", – aiškina N.Mačiulis.

N.Mačiulis aiškina, kad dažnai daroma klaidinga prielaida, kad jei kviečiai pabrango 50 proc., tai tiek pabrangs ir duona. Bet duonos kepalėlio savikainoje kviečiai sudaro tik maždaug dešimtadalį. Kainai didesnę įtaką daro atlyginimų kilimas.

Pricer.lt neseniai paskelbė, kad per metus net 49,2 proc. pabrango juoda duona, 29,5 proc. pienas, 26,9 proc. bulvės.

O kokios maisto kainos gali būti po metų? "Kai kurių ženklų yra, kad kainos didės, tačiau kokios hiperinfliacijos nebus. Mūsų vertinimu, vidutiniškai prekės brangs 3 proc., maisto produktų kiek daugiau – apie 4 proc. Bet infliacija tikrai neviršys atlyginimų augimo", – prognozuoja N.Mačiulis.


Šiame straipsnyje: kainosderliussausra karštis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Sūduvis

Sūduvis portretas
Kitokios minties negali ir būti, juk čia LIETUVA, čia negzistuoja jokia rinka o juo labiau rinkos dėsniai, čia egzistuoja tik vertelgų godumas karteliniai susitarimai ir atkatai tiems kam priklauso prižiūrėti.

Jau

Jau portretas
nusibodo sitos Cironkienes verkimas,jau simta metu ji suokia ta pacia giesme.Gal jau laikas ukininkams perrinkt sita veikeja,juk yra daug jaunu,protingu zmoniu.

Prekeiviai visada ras priežasčių kaip pabranginti prekes,

Prekeiviai visada ras priežasčių kaip pabranginti prekes, portretas
ar sausra ar lietus ir vis vien sausinamos pirkėjų piniginės.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių