Viešbučių atstovai pastebi, kad kambarinėms lietuviai linkę palikti panašiai arbatpinigių kaip ir užsieniečiai, o ir pastarieji Vilniui tapus brangiu miestu palieka mažiau. Apie tai pasakota LNK žiniose.

„Kiek maždaug paliekate arbatpinigių restorane ar kavinėje?“ – teiravosi žurnalistė.

„10 proc.“, – sakė kalbinta moteris.

„Jeigu viešbutyje nakvojate, ar kambarinėms paliekate arbatpinigių?“ – teiravosi žurnalistė.

„Kambarinėms ne“, – atsakė moteris.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – tikslinosi žurnalistė.

„Ne, nepalieku. Nežinau, nepriimtina“, – teigė pašnekovė.

„Apie 10 proc., jeigu aptarnavimas geras. Jeigu negeras, tada nepaliekam.  Dar ir parašome atsiliepimą, kad buvo negeras aptarnavimas. Apie viską bendrai, ne tik apie restoranus. Yra šalių, kur nepriimtina palikti arbatpinigių. Taksi vairuotojui pagal programėlę galima palikti. O kirpėjai, jeigu yra ilgalaikiai santykiai, tai žinoma, kad visada palieki“, – pasakojo kita kalbinta moteris.

„Tai daug kam paliekate arbatpinigių. Žmonės dažnai sako, kad Lietuvoje įprasta tik restoranuose palikti arbatpinigių, o kitur, kaip ir neįprasta?“, – smalsavo žurnalistė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Priklauso nuo žmonių, bet tie žmonės, kurie keliauja – palieka arbatpinigių ir Lietuvoje, ir užsienyje“, – tvirtino ta pati kalbinta moteris.

„Ar kirpėjai, taksi vairuotojui paliekate arbatpinigių?“ – teiravosi žurnalistė praeivio.

„Ne. Man niekas darbe irgi nepalieka“, – sakė kalbintas praeivis.

„Priklauso nuo to, kiek išleidi, bet yra programėlės, tai kartais tas yra patogiau“, – sakė kita praeivė.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – klausė žurnalistė.

„Ne, kažkaip neteko. Neįprasta dėl to“, – teigė kalbinta praeivė.

„Kaip kada, jeigu pietaujame su žmona, paliekame eurą“, – sakė kalbintas vyras.

„Nuo ko priklauso, ar paliekate?“ – teiravosi žurnalistė.

„Jeigu mane aptarnauja gražiai, viskas padoriai, tai žmogui reikia atsiskaityti. Jaunimas daugiausia dirba, tai jaunimui reikia pinigų“, – sakė šnekintas vyras.

„Kirpėjai irgi palieku. Penkis eurus tai tikrai“, – sakė kita kalbinta praeivė.

„O kodėl paliekate kirpėjai?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Todėl, kad pažįstama“, – nuomonę išreiškė moteris.

„Nuo 50 centų iki euro palieku arbatpinigių“, – sakė kalbinta moteris.

„Dažniausiai tokią sumą paliekate?“ – pasitikslino žurnalistė.

„Jeigu turiu, nes kartais neturiu grynųjų. Dažniau dabar kortele atsiskaitau“, – pasakojo kalbinta moteris.

„O kirpėjai, taksi vairuotojui?“ – klausė žurnalistė.

„Visiems palieku. Kirpėjai daugiau, todėl, kad kirpėjas, odontologas ir ginekologas yra moters privalomi geri pažįstami ir turi jiems atsidėkoti. Algos jų mažos. Darbas sunkus, ypač, kirpėjos, kuri stovi visą dieną ant kojų“, – atviravo kalbinta moteris.

Apie arbatpinigių kultūrą ir ar lietuviai dosnūs kalbėta su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentu Artūru Vainora.

– Ką jūs pastebite, ar lietuviai linkę palikti arbatpinigių, pavyzdžiui, kambarinėms?

– Nerašyta taisyklė, kiek svečiai turi smulkių, tiek jeigu jie vieną naktį nakvojo, tai smulkias monetas palieka kambarinėm.  Užsieniečiai lygiai tiek pat. Anksčiau, kol Lietuva nepriklausė ES, kai dar buvo litai ir užsienietis turi išsikeitęs litų, tai smulkius litus jie palikdavo kambarinėm už tvarkymo paslaugas.

– Ar galime palyginti, kiek lietuviai linkę palikti, kiek užsieniečiai?

– Už kambarį – vieną eurą ar du eurus. Restorane, jeigu skaičiuotume, tai maždaug nuo sąskaitos 10 proc.

– Ar dažnai kambarinėms lietuviai palieka, ar čia labai retas atvejis? Gal kas antras, kas trečias, kas penktas atvejis?

– Deja, tokios statistikos neturime. Nerašyta taisyklė, kad paliktų, o kambarinės nebūtinai pasisako, tai statistikos ir neturime.

– Bet galime sakyti, kad užsieniečiai arbatpinigių dažniau palieka kambarinėms nei lietuviai?

– Anksčiau, kai Vilnius buvo laikomas puikiu miestu, tada palikdavo ženkliai daugiau arbatpinigių. Dabar kaip ir kitose ES sostinėse, lygiai tą pačią sumą – vieną ar du eurus.

– Bet galbūt dažniau užsieniečiai palieka negu lietuviai?

– Neturi galimybės dažniau palikti, nes gyvena vieną kartą kambaryje ir išvyksta.

– Kalbant apie restoranus, ne tik svečiai, kurie gyvena viešbutyje, bet ir iš gatvės ateina žmonės į restoranus. Tuomet, kiek arbatpinigių palieka lietuviai?

– Tokia nerašyta taisyklė – 10 proc. nuo sąskaitos. Lietuviai maždaug ir laikosi to. Žinoma, viešbučio svečiai, kadangi jie turi daugiau paslaugų, nakvynės paslauga ir taip toliau, tada sąskaita yra bendra kambariui, ir tokiais atvejais jie arbatpinigių gali nepalikti.

– O ar lietuviai yra įnoringi svečiai? Ar jeigu susimoka – nori visko?

– Lietuviai labai reiklūs, tikrai taip. Sakyčiau, vieni iš reiklesnių, kiek mes turime svečių.

– Kokie lietuvių norai būna? Ar kažkokie kitokie nei užsieniečių? Galbūt lietuviai prašo ir vieno, ir kito?

 – Lietuviai labai reiklūs, nori gauti maksimumą už sumokėtą sumą. Užsieniečiai galbūt yra daugiau keliavę, jie į viską žiūri liberaliau.

 – Galbūt kažkuo lietuviai daugiau skundžiasi?

  – Nėra taip stipriai suskirstyta. Lietuviai reiklūs, viskas gerai, tad labai puikūs klientai.