Architektai žino visuomenės interesus

Šeštą kartą savo profesijos dieną šventę Klaipėdos architektai neapsiribojo vien bendravimu bei linksmybėmis.

Šiemet buvo nuspręsta ir rimtai padirbėti – Architektų diena-2006 prasidėjo konferencija „Miesto plėtra ir visuomenės interesas“.

Prieš konferenciją buvo pristatytas penktasis reprezentacinis leidinys „Klaipėdos architektūra 2005“. Leidinį kuravęs architektas Gintaras Čičiurka sakė, jog į jį sudėti praėjusiais metais pagal Klaipėdos architektų projektus pastatyti objektai bei kai kurie patvirtinti projektai.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė pasidžiaugė, kad leidinį kasmet paremia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Architektai ir jų svečiai taip pat turėjo progos išvysti ir klaipėdiečių architektų darbų parodą, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentų darbus, skirtus uostamiesčiui. Būsimieji architektai savuosiuose magistrų bei bakalaurų darbuose nagrinėjo opias ir svarbias Klaipėdai teritorijas – Vitės kvartalą, „Laivitės“ teritoriją, senamiesčio rajonus.

„Seniai nusprendėme, kad užtenka dirbti vien Vilniuje“, - pristatydamas studentų darbus sakė VGTU Urbanistikos katedros vedėjas Algis Vyšniūnas.

Konferencijoje Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius pranešime „Interesų grupių vystymasis Lietuvos miestuose“ analizavo, kokios interesų grupės daro įtaką miesto plėtrai bei statybų sektoriui. Beje, patys architekai taip pat pavadinti tam tikros interesų grupės atstovais.

E. Aleksandravičiaus mintis pratęsė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius, skaitęs pranešimą „Statybų sektorių pretenzijos laimėti auksą korupcijos čempionate“. Remiantis Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas bei dokumentų derinimas yra trečioje procedūrų korumpuotumo lentelės vietoje.

Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika kalbėjo apie naująjį miesto bendrąjį planą bei viešąsias erdves. Pasak pranešėjo, šiuo metu derinamame miesto bendrajame plane viešosioms erdvėms skirama itin daug dėmesio. Ginant visuomenės interesą ateity numatoma ne tik saugoti nuo urbanizacijas esančias viešąsias erdves, bet ir kurti naujas.

VGTU profesorius Algis Vyšniūnas pranešime „Klaipėdos senamiestis miesto urbanistinėje sistemoje“ kalbėjo apie senamiesčio vizualines zonas.

Profesoriaus pranešimas buvo lyg sudėtinė jo vadovaujamos Urbanistikos katedros rengiamo Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų specialiojo plano dalis. A. Vyšniūnas konferencijon susirinkusiuosius supažindino su aplink senamiestį esamomis zonomis, kuriose jis mato galimybę statyti daugiaaukščius pastatus, kur jie neužgožtų senojo istorinio užstatymo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis skaitė pranešimą „Viešosios erdvės ir erdvinės miesto koncepcijos“.

Konferencijos moderatorius Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanas Aldis Gedutis savo pranešimo temą suformulavo „Miesto plėtros modeliai tarp „klubo“ ir „geto“: Makondas, Klosingtaunas, Aleksandrija...”. Paaiškinęs sąvokas „klubas“ – ypatingo visuomenės rato gyvenamoji aplinka, – ir „getas“ – rajonai, į kuriuos žmonės „sukeliami“, kaip Vilniaus čigonai Kirtimuose – A. Gedutis pasidžiaugė, kad Klaipėdoje nėra itin ryškaus skirtumo. Nors „klubai“ su atitvertomis teritorijomis bei užkardais užkirstomis gatvėmis jau kuriasi bei esama akroplio ir nekropolio – Klaipėdos senamiesčio.

Architektus su švente pasveikino ir piliečių iniciatyvinės grupės lyderis istorikas Darius Elertas, pasakojęs apie istorinio Vitės kvartalo praeitį. Pasakojimas buvo iliustruotas nuotraukomis, vieną kurių buvo padaręs skrydžio per Atlantą dalyvis Stasys Darius. Istorikas ragino architektus neužstatyti Vitės aukštybiniais pastatais.

Po konferencijos šventės dalyviai ir svečiai sėdo ant dviračių ir apvažiavo keletą Klaipėdos praeičiai ir ateičiai svarbių vietų.