- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Diskusijos dėl paskirstyto pelno mokesčio modelio vyksta ir toliau, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Nors ji teigia neketinanti atsitraukti nuo idėjos atsisakyti įmonių veikloje panaudojamo pelno apmokestinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad tokio modelio šalininkų tarp Ministrų Kabineto narių nėra daug.
„Palaikymo Vyriausybėje nėra labai daug. Negaliu sakyti, kad visai nėra, bet iš tiesų kolegos yra skeptiški“, – interviu Eltai kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak politikės, su verslu ir toliau vyksta diskusijos, pelno mokesčio sistemos tobulinimo paieškos, bandant atrasti tokį modelį, kuris būtų priimtinas ir skeptiškai jį vertinantiems ministrams. Tačiau A. Armonaitė akcentuoja, kad verslo apmokestinimo tvarką būtina tobulinti, siekiant gerinti šalies konkurencingumą regione.
„Mes manome, kad, vertindami regioninę investicinę aplinką, kai Latvija ir Estija, Lenkija turi, tai Lietuva neturėtų kažkaip prasčiau atrodyti investicine prasme. Ypač šitame ekonominių iššūkių kontekste“, – tikino ji.
Vis tik, jeigu paskirstyto pelno mokesčio modelio taip ir nepavyktų priimti, ministrė tikisi, kad mokesčiai bent jau nebus didinami.
„Jeigu mes, kaip valstybė, šio pokyčio pelno mokestyje neįsivedame, aš taip pat turiu tam tikrų lūkesčių, kad pavyzdžiui mokesčiai ir neaugtų. Nes yra vienas kitas pamąstymas didinti vieną ar kitą mokestį. Tai dabar tokių galimybių palaikyti mokesčių didinimą ar tai verslui, ar gyventojams aš nematau“, – tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad dar kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tvirtino, jog diskusija dėl pelno mokesčio sistemos tobulinimo bus pradėta sulaukus ministerijų skaičiavimų. Tačiau liepos pradžioje Eltai jis sakė, kad šia tema veikiausiai bus diskutuojama rudenį, kuomet bus grįžtama prie visos mokesčių sistemos peržiūros.
Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, šalyje įvedus paskirstyto pelno mokesčio modelį, kuomet neapmokestinamas visas įmonės veikloje panaudojamas pelnas, reformai įgyvendinti pasiskolintas vienas euras per dešimtmetį Lietuvos bendrojo vidaus produkto prieaugį padidintų nuo 3,7 iki 5 eurų.
Pasak ministerijos, nuo trijų iki penkių kartų galinti atsipirkti investicija gerintų šalies konkurencinę padėtį bei reikšmingai prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo. Tai, pasak ministerijos, skatintų jau veikiančias įmones investuoti, todėl metinės investicijos augtų 3,7 procento. Įgyvendinus šį modelį būtų sukurta apie 2,8 tūkst. naujų darbo vietų kasmet.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išsakiusi abejones Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktais skaičiavimais. Ministrė pažymi, kad BVP prieaugis nėra tolygus biudžeto pajamų išaugimui, todėl, jos nuomone, teisingiau pasilikti prie dabartinės pelno mokesčio tvarkos.
Be to, G. Skaistės vertinimu, priėmus Ekonomikos ministerijos palaikomus pelno mokesčio pokyčius, biudžeto praradimai pirmaisiais metais būtų tiesiog per dideli. Apskritai, ministrė tikina, kad prie bendros mokesčių sistemos peržiūros bus galima grįžti esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms, antrojoje šių metų pusėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“. ...
-
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti....
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut...
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. ...
-
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo...
-
Valstybės duomenų agentūros vadovė: antrasis BVP įvertis tikslesnis, įvertinta daugiau duomenų
Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, Valstybės duomenų agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, jog an...
-
Viceministrė: kalbėti apie kompensacijas už elektrą 2024 metais dar anksti2
Vyriausybei trečiadienį ketinant priimti sprendimą nuo liepos nebemokėti kompensacijų už elektrą, energetikos viceministrė teigia, kad kalbėti apie kompensacijas 2024 metais dar anksti, tačiau šiuo metu joms prielaidų nėra. ...
-
M. Skuodis: srydžiai karšto oro balionais virš oro uostų bus ribojami2
Ketvirtadienį įsigaliosiant naujai karšto oro balionų skrydžių tvarkai, bus apriboti skrydžiai virš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, tačiau kitur jų tvarka nesikeis, sako susisiekimo ministro Marius Skuodis. ...
-
Alimentų mokėjimas: ką naudinga žinoti?
Lietuvoje skiriasi kas antra santuokoje gyvenanti pora. Kaip kinta alimentai pirmagimiui, jei atsiranda daugiau vaikų alimentų mokančio asmens kitoje santuokoje? Kaip jie mokami? Kaip alimentai apskaičiuojami? Ką daryti, jeigu vienas iš t...
-
K. Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. ...