- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad bus kuriama pagalbos verslui priemonė, skirta karo Ukrainoje paveiktoms įmonėms.
Tam, pasak ministrės, būtų numatytos nepanaudotos lėšos iš dviejų 100 mln. eurų dydžio Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) administruojamų paskolų verslui fondų. Dėl karo nukentėjusios bendrovės galėtų pretenduoti į paskolą apyvartinėms paskoloms gauti.
„Iš šitų biudžeto lėšų, kurios lieka, 100 mln. eurų biudžetas buvo apyvartinėms, 100 mln. eurų – investicinėms paskoloms, sudarysime dar vieną priemonę apyvartinėms lėšoms įmonėms, kurios nukentėjo dėl karo situacijos“, – ketvirtadienį Seime teigė A. Armonaitė.
Kovo pabaigoje Europos Komisija (EK) priėmė komunikatą, kuriuo Europos Sąjungos valstybėms suteikė lankstesnes galimybes paremti dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą nukentėjusius ekonomikos sektorius ir įmones.
Pasak A. Armonaitės, šio dokumento pagrindu sukurtos pagalbos priemonės kriterijai bus ne tokie griežti, kaip taikomi pandemijos paveiktam verslui.
„EK patvirtino specialų komunikatą ir, matydami, kad tų lėšų yra ir lieka Invegoje, su Finansų ministerija pasitarę, to biudžeto pagrindu naują apyvartinėms lėšoms priemonę suformuosime“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Komunikatas yra šiek tiek lankstesnis nei kovidinis. Tai reiškia, kad Invegai bus galima taikyti kitokius, lankstesnius kriterijus įmonėms“, – tęsė ministrė.
Kaip INVEGA skelbė balandžio pradžioje, sutarčių apyvartinei paskolai pagal 100 mln. eurų priemonę „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ gauti pasirašyta už beveik 112 tūkst. eurų.
Atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kritiką, esą smulkiam ir vidutiniam verslui keliamos „praktiški neįgyvendinamos“ sąlygos paskoloms gauti, A. Armonaitė teigė, jog priemonėmis nėra siekiama tiesiog išskolinti valstybės pinigų.
„Jei banke su garantijų priemonėmis įmonės gali pasiekti privačius pinigus, tai yra gerai. Jei įmonės yra, pavyzdžiui, labai praskolintos, yra klausimas, ar tikrai mokesčių mokėtojų pinigais reikėtų prisiimti jau rizikingų įmonių būklę“, – svarstė A. Armonaitė.
„INVEGA turi savo kriterijus. Man irgi įdomu, ar pinigai iš tikrųjų yra tiesiog saugomi nuo verslo, ar jie yra saugomi nuo tokio verslo, kuris yra ypatingai rizikingas ir į jį investuoti yra tiesiog netvaru“, – pridūrė ministrė.
Ji teigė besitikinti, kad įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti reikalingų lėšų pagal anksčiau numatytas priemones, tą galės padaryti priėmus naująją, pagal EK komunikatą parengtą, pagalbos verslui priemonę.
„Tikiuosi, kad tos įmonės, kurios negalėjo pasiskolinti ir pagrįstai tų pinigų iš tiesų reikia, kurios nukentėjusios, galės pasinaudoti šiomis lėšos pagal darbiniu formatu mūsų vadinamą „karo komunikatą“, – kalbėjo A. Armonaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse4
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais1
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau9
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...