Japonijoje viešinti ministrė šios šalies verslo bendruomenei pristatė Lietuvos verslo aplinką ir investicijų galimybes, pakvietė aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis inžinerijos, informacinių technologijų ir kitose srityse, pranešė ministerija.

„Japonijos įmonės domisi galimybėmis investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje, o mūsų šalies įmonės – galimybe įžengti į Japonijos rinką ir įsitvirtinti Ramiojo vandenyno regione. Lietuva ir Japonija turi vienodą požiūrį į karą Ukrainoje, grėsmes taikai ir demokratijai pasaulyje, todėl norėtųsi, kad tai mes išnaudotume, megzdami glaudesnius ekonominius santykius“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Japonijos įmonės domisi galimybėmis investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje, o mūsų šalies įmonės – galimybe įžengti į Japonijos rinką ir įsitvirtinti Ramiojo vandenyno regione.

 

Anot pranešimo, Japonijos verslo atstovai išreiškė susidomėjimą bendradarbiauti su Lietuvos startuoliais ar inovatyvius produktus gaminančiomis pramonės įmonėmis bei dalyvauti dideliuose infrastruktūros projektuose, pavyzdžiui, tiesiant europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį ar plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių projektus.

Kartu su Japonijos tarptautinės prekybos organizacija (JETRO) organizuotame renginyje ministrė pristatė Lietuvos inovacijų ir verslo aplinką bei dalyvavo diskusijoje apie bendradarbiavimo su Japonijos verslais perspektyvas.

JETRO taip pat pasirašė memorandumą su Inovacijų agentūra. Lietuva kviečia JETRO atidaryti savo atstovybę Vilniuje ir taip aktyvinti abiejų šalių verslo įmonių ryšius.

A. Armonaitė taip pat susitiko su Japonijos verslo konfederacija „Keidanren“. Susitikime kalbėta apie tai, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių verslų ir paskatinti investicijas į inovatyvių produktų kūrimą.

Lietuva siekia stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Japonija gyvybės mokslų, kosmoso, inžinerinės pramonės srityse, taip pat kuriant ir plėtojant lazerių technologijas, finansų technologijas.

Pernai Lietuvos ir Japonijos prekyba augo 16 proc. iki 191 mln. eurų. Eksportas į Japoniją siekė 104 mln. eurų (33 proc. augimas), importas – 87 mln. eurų.