Jungtinės Valstijos yra prioritetinė Lietuvos biotechnologijų ir farmacijos sektoriaus rinka. Į ją eksportuojama daugiausia Lietuvos biotechnologijų prekių, ypač organinės kilmės chemikalų. Lietuva siekia, kad šių produktų eksportas į JAV ir toliau didėtų.

„Galime pagrįstai didžiuotis Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus pasiekimais. Esame patrauklūs ir potencialiems investuotojams, ir kaip verslo partneriai. Amerikiečius labai domina ir mūsų lazerių gamintojų siūlomi inovatyvūs produktai. Šio vizito tikslas – sustiprinti bendradarbiavimą tarp JAV ir Lietuvos verslų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Čikagoje ministrė susitiks su laboratorijos „Argonne“, bendrovių „Hollister“, „Baxter“ ir „Unlimited Carrier“ atstovais bei gausios JAV lietuvių bendruomenės verslininkais, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ministrė pabrėžia, kad gyvybės mokslų sėkmė Lietuvoje sukurta ant stipraus pamato – net 23 proc. studentų renkasi su gyvybės mokslais susijusias disciplinas, o kasmet šalyje įsikuria apie 10 inovatyvių gyvybės mokslų startuolių. Lietuvos startuoliai plėtoja technologijas, pritraukiančias JAV investuotojų dėmesį. Pavyzdžiui, strateginė startuolio „Caszyme“ investuotoja ir partnerė yra viena didžiausių pasaulyje chemijos pramonės milžinių – JAV bendrovė „DowDuPont“.

Vienas didžiausių JAV investuotojų Lietuvoje – „Thermofisher“, kuris čia įsikūrė, įsigijęs lietuviškos kilmės biotechnologijų įmonę „Fermentas International“. Lietuvoje veikia didžiausias ir pažangiausias „Thermofisher“ mokslinių tyrimų centras Baltijos šalyse. Iš viso „Thermofisher“ Lietuvos padalinyje dirba per 1700 darbuotojų.

JAV pradėjo investuoti ir Lietuvos įmonės. Lietuviško kapitalo įmonė „Biotechpharma“, besispecializuojanti biofarmacinių preparatų kūrimo ir gamybos srityje, Jungtinėse Valstijose pradėjo veiklą ir siekia tapti pasaulinio lygio biotechnologinės farmacijos centru. „Biotechpharma“ šiemet pranešė atliekanti vaisto nuo COVID-19 klinikinius tyrimus.

Lietuvos biotechnologijų sektorius yra sparčiai augantis ir prioritetinis Lietuvos ekonomikos sektorius. Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, 2019 m. šis sektorius sukūrė apie 2,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o strateginis tikslas – iki 2030 m. pasiekti 5 proc. BVP.

Lietuva turi stiprią gyvybės mokslų tyrimų infrastruktūrą ir toliau ją plėtoja. Lietuvoje veikia net 8 specializuoti gyvybės mokslų centrai. Didžiausias iš jų yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.