„Aš manau, kad tai (skrydžių iš Lietuvos trūkumas – BNS) yra problema. Tai yra Lietuvos konkurencingumui  labai svarbus klausimas. (...) Apskritai, nesu valstybinio oro vežėjo fanė, nes Lietuva tos patirties jau turi. Turėjom ir „FlyLAL“ ir „Air Lituanica“ – ir Vilnius, ir Vyriausybė bandė šituos projektus vystyti, tai buvo beprotiškai nuostolingos įmonės, kurias būtų reikėję gelbėti ir gelbėti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.

„Pažiūrim į kaimynines bendroves – Vyriausybės irgi moka milžiniškus pinigus. Taigi, manyčiau, kad geriau reikia didinti skrydžių skatinimo fondą. Šiuo metu, kiek žinau, (jis siekia – BNS) apie du milijonai eurų, tai nuosekliai reikėtų didinti ir ieškoti partnerių, ieškoti krypčių, ką mūsų Susisiekimo ministerija iš tikrųjų daro“, – pridūrė ministrė. 

Sausio pabaigoje susisiekimo ministras Marius Skuodis paklaustas apie nacionalinio oro vežėjo galimybę sakė, kad verslas turėtų prisidėti bent 50–51 proc. Jis pabrėžė, jog keleiviams svarbiausia ne nacionalinės avialinijos, o kad būtų skrydžių krypčių, kurias galima užtikrinti ir kitais būdais, tačiau tam reikia finansavimo.