Per pastaruosius 5 mėnesius arseno kiekiui nustatyti VMVT jau ištyrė 684 geriamojo vandens mėginius, atrinktus iš 609 viešai tiekiamo geriamojo vandens vandenviečių. Išsamiai tirtas vanduo Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijų, Kauno, Vilkaviškio, Raseinių, Šiaulių, Joniškio, Kelmės, Jurbarko, Trakų ir Elektrėnų, Ignalinos, Širvintų ir Vilniaus miestuose bei rajonuose.

„Tyrimai 18 savivaldybių atlikti įvertinus riziką, kad būtent jų teritorijoje esančių miestų ir rajonų vandenyje galimi arseno koncentracijos padidėjimai. Arsenas leistiną normą, kuri šiuo metu yra 10 µg/l, viršijo 2 atvejais. Pirmasis atvejis – vienoje nedidelėje, pajininkų grupei priklausančioje vandenvietėje Vilkaviškio rajono Trilaukio kaime. Iš jos tiekiamame geriamajame vandenyje arseno koncentracija sudarė 13,8 µg/l. Antrasis atvejis – bendrovei „Ignalinos vanduo“ priklausančioje Mažėnų kaimo vandenvietėje, iš kurios tiekiamame geriamajame vandenyje arseno koncentracija siekė 19,1 µg/l. Abiem atvejais nesaugų vandenį buvo uždrausta vartoti maistui, informuoti gyventojai, o vandens tiekėjai įpareigoti ieškoti problemos sprendimo būdų bei padėti gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu“, – sakė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

Pasak specialistės, tirtas geriamasis vanduo ir iš privačių šulinių ar gręžinių, įrengtų šalia rizikingų vandenviečių. Iš atrinktų 75 geriamojo vandens mėginių, per didelis arseno kiekis (21,7 µg/l) nustatytas tik viename privačiame šulinyje šalia Užbalių vandenvietės (Vilkaviškio rajone).

Naujausiais duomenimis, nustačius, kad arseno kiekis geriamajame vandenyje galimai viršija normą, šių metų gegužės 23 d. pakartotinai sustabdytas geriamojo vandens tiekimas iš bendrovei „Lazdijų vanduo“ priklausančios Barčių vandenvietės. Padidėjusi arseno koncentracija šioje vandenvietėje jau buvo nustatyta 2018 m. pabaigoje. Vėliau, įsitikinus, kad cheminės medžiagos koncentracija šioje vandenvietėje atitinka normas, buvo leista iš jos tiekiamą vandenį vartoti maistui.

Iš viso 2017-2019 m. arseno koncentracija viešai tiekiamame geriamajame vandenyje viršijo leistiną normą 9 vandenvietėse:

2017 m. – bendrovės „Raseinių vandenys“ Šienlaukio vandenvietėje (42 ±5,3 µg/l) ir bendrovės „Raseinių vandenys“ Ražaitėlių vandenvietėje (29,1 ± 3,6 µg/l);

2018 m. – bendrovės „Sūduvos vandenys“ Geležinių vandenvietėje (12 µg/l), bendrovės „Jurbarko vandenys“ Šimkaičių vandenvietėje (15 µg/l), bendrovės „Lazdijų vanduo“ Barčių vandenvietėje (12,9µg/l), bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ Duonelaičių (20,6 µg/l), Užbalių (16,61 µg/l), Trilaukio kaimo pajininkų grupės (13,8 ± 1,7 µg/l) vandenvietėse;

2019 m. – bendrovės „Ignalinos vanduo“ Mažėnų vandenvietėje (19,1 ± 2,4 µg/l).

Visais atvejais nesaugų vandenį iš minėtų vandenviečių buvo nedelsiant uždrausta vartoti maistui. Išsprendus problemą (pvz., vandeniui tiekti pradėjus naudoti kitus gręžinius, įrengus geležies šalinimo filtrus ir kt.), geriamojo vandens tiekimas maistui atnaujintas 7 vandenvietėse. Tuo tarpu bendrovei „Vilkaviškio vandenys“ priklausančios Duonelaičių kaimo vandenvietės ir bendrovei „Ignalinos vanduo“ priklausančios Mažėnų vandenvietės tiekiamo vandens vartoti maistui negalima iki šiol.

Arsenas yra cheminis vandens rodiklis, kuris kontroliuojamas dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai. Arsenas vandenyje gali būti gamtinės kilmės ar atsiradęs kaip teršalas. Šis cheminis elementas natūraliai aptinkamas aplinkoje – dirvožemyje, gruntiniuose vandenyse ir augaluose. Taršos šaltiniai – įvairūs dažikliai, medienos konservantai, odos apdirbimo, stiklo, farmacijos pramonės medžiagos ir žemės ūkyje naudojami pesticidai. Mokslininkai ir specialistai kol kas negali įvardinti konkrečių priežasčių, kodėl kai kurių Lietuvos vandenviečių vandenyje atsiranda arseno.