Lietuvoje realus darbo užmokestis pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 2,1 proc., ir tai buvo pirmas augimas po ketverių metų pertraukos.

"Išvedant realų darbo užmokestį iš nuosmukio teritorijos, pirmą 2013 m. ketvirtį prisidėjo mažesnė nei 2011–2012 m. infliacija", – sakė SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė.

Vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, per metus padidėjo 4,4 proc. – tai sparčiausias darbo užmokesčio augimo tempas nuo 2008 m. pabaigos, kai atlyginimų srityje Lietuva truktelėjo rankinį stabdį. Taip pat pirmą sykį po nuosmukio atlyginimai smarkiau kilo privačiose nei valstybės įmonėse – atitinkamai 5,4 proc. ir 3,2 proc.

"Kol kas sunku įžvelgti fundamentalų lūžį darbo užmokesčio didėjimo kelyje, nemažai prisidėjus gretutiniams veiksniams ar vyriausybės sprendimams. Kone pusę statistinio atlyginimų padidėjimo lėmė minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas. Spartesniam darbo užmokesčio didėjimui privačiajame sektoriuje, palyginti su valstybiniu, įtakos taip pat turėjo gausesnės gaunančių MMA gretos", – teigė V.Tauraitė.

Anot jos, atsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos stiprėjimą pastaraisiais metais ir antrinį MMA padidinimo efektą (kai didesnių algų įkandin prašo uždirbantys daugiau nei MMA), darbo užmokesčio augimo perspektyvos yra santūriai optimistinės.

"Vis dėlto laukti staigaus šuolio aukštyn dar anksti. Ekonomikos augimas išlieka stabilus, bet neviršija potencialios plėtros rodiklio. Artimiausioje ateityje atlyginimų proveržį vis dar stabdys neužtikrintumas dėl euro zonos skolų krizės – bus susilaikoma nuo nebūtino atlyginimų didinimo, siekiant neužbėgti už akių makroekonomikos pažangai", – sakė V.Tauraitė.