Subliūškęs mitas

Nuo šių metų MMA Lietuvoje siekia 1 038 eurus, neatskaičiavus mokesčių. Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, šalies prekybos sektoriuje dirba apie 200 tūkst., arba kas vienuoliktas Lietuvos darbuotojas. Šiame sektoriuje dažnai mokama minimali arba kiek didesnė nei minimali alga, nes MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

„Pakėlus MMA, minimalus atlyginimas peršoka ir šiek tiek didesnius už MMA atlygius, tarkime, kurie yra 10 eurų didesni. Esi priverstas peržiūrėti visas pareigybes, visą darbuotojų grandinę, nežinau, gal tik dėl vadovų atlyginimų gali būti kaip nors kitaip susitarta“, – sako R. Vainienė.

„Didelis darbuotojų skaičius, visų algos pajuda ir atsiranda akivaizdus kaštų padidėjimas, – tęsia ji. – Kiek milijonų eurų padidėja kaštai įmonėms, yra kiekvienos įmonės reikalas, tai komercinė informacija.“

Dažnai sakoma, kad prekybininkai džiaugiasi, kai šalyje pakeliama MMA, nes auga žmonių pajamos ir jie esą daugiau išleidžia. „Galiu pasakyti, kad niekada nėra tokio kompromiso ar balanso ir išsilyginimo. Visada kaštų padidėjimas yra didesnis negu prieaugis dėl padidėjusios paklausos. Tokį apibendrintą teiginį man pateikia prekybininkai. Nėra to efekto, kad padidinta MMA didina perkamąją galią, didina paklausą ir žmonės daugiau perka. Tai grynu pavidalu pereina į padidėjusius kaštus“, – tikina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Neužsilenkė kebabinė ar pakelės užeiga, kalbame apie žmones, mokančius daryti verslą, turinčius patirties, žinomumo, ekonominį-finansinį išsilavinimą.

„Tikrai negaila darbuotojams didinti atlyginimus, bet jeigu kaštų suma yra kritinė ir tai atsispindi ir lentynose, kainose, tada nereikia sakyti, kad norime mažų kainų ir didelių algų – taip nebūna“, – sako R. Vainienė.

Prekybininkai neslepia nepasitenkinimo dėl MMA apskaičiavimo formulės, kuri, jų vertinimu, užprogramuoja neproporcingą, nesubalansuotą, aplinkybių ir situacijos neįvertinantį buhalterinį atlyginimų kėlimą. „Į tą formulę neįskaičiuotas darbo našumas, kuris pas mus šlubuoja, ir rezultatas yra toks, kad atlyginimas didinamas ne dėl to, kad žmogus užsidirbo, nes geriau, efektyviau, našiau dirbo, o tiesiog kitų sąskaita – gauna kaip priedą dėl ydingos formulės“, – sako R. Vainienė.

„Ši formulė taip sudaryta, kad algą didina, bet jei būtų realūs pokyčiai, kad ji turėtų mažėti, yra nustatyta, kad ji negali mažėti. Tačiau juk yra ir defliaciniai pokyčiai, o MMA yra asimetriška, ji eina tik į vieną pusę, tik didinimo linkme“, – aiškina ji.

Prekybininkų atstovė atkreipia dėmesį, kad dėl MMA kėlimo priimamas sprendimas paprastai būna nuosaikesnis nei numatoma pradinėje formulėje: „Jei ta formulė būtų aklai pritaikyta, išvis MMA dabar būtų kilusi beprotiškai, nes lygiuojamės į šalis, kurios yra geriausios pagal MMA padėtį, o darbo našumas pas mus nėra toks kaip tose šalyse. Į tai neatsižvelgiama ir išeina, kad Lietuvoje taip gera gyventi, kad mažai, neefektyviai dirbant MMA vis tiek augs – ir visos kitos algos kartu.“

Kasmet MMA šuolis didžiausios įtakos turi tiems sektoriams, kuriuose dirba daugiau žmonių, kurie gauna šiek tiek didesnę nei minimalią algą – pirmiausia tradiciškai išskiriama prekyba, vadinamasis svetingumo sektorius, viešasis maitinimas. „Matome, kas darosi, pavyzdžiui, viešojo maitinimo srityje. Prekyboje irgi skundžiasi, kodėl yra savitarnos kasos. Iš dalies, žmogui patogiau, yra tokių, kurie nori greičiau ir be kontakto apsipirkti, bet tokį poreikį diktuoja ir tai, kad darbuotojai yra labai brangūs“, – sako R. Vainienė.

„Prekyba yra rankų darbui labai imli veiklos šaka. Sako, prekybininkų maržos labai didelės, tačiau ne maržos, ten žmonės dirba, kuriems reikia algas mokėti. Supratimo apie tai, kaip MMA veikia, mums tikrai labai trūksta. Pataikaujama, žiūrima, kad tik didėtų, augtų, lenktyniauja, kas daugiau procentų pasiūlys. Ką turi daryti įmonė (gal kitos taip jau ir daro) – bando organizuoti darbą taip, kad būtų mažiau darbuotojų“, – teigia R. Vainienė.

Poveikis: anot G. Bėkštienės, tekstilės pramonės gamybos kaštų augimas – neišvengiamas, nes MMA didėjimas reiškia ne tik tiesioginį atlyginimų kilimą, bet ir didesnes socialinio draudimo įmokas, o tai didina bendras veiklos sąnaudas. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Grįžti prie lengvatos

UAB inovatyvūs restoranai, kurie atstovauja prekių ženklui iLunch, vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius teigia, kad verslas nespėja augti MMA tempu. Pasak jo, šiandien darbo užmokestis sudaro 35–40 proc. restoranų pajamų, restoranai dirba gaudami nulinį pelną.

„Artėjama prie to, kad tuoj darbo užmokestis sudarys 50 proc. pajamų, nors tai yra totali utopija. Dėl šios priežasties restoranai vienas po kito užsidaro ir tai vyksta su sąlyga, kad pajamų lygis yra stabilus. Šiandien pajamos mažėja, sąnaudos ir taip sudaro didelį procentą nuo pajamų ir dar MMA padidėja 10 proc.“, – piktinasi D. Vaitasius.

Pasak jo, kol kas kylantys kaštai neperkeliami niekur, nes kainas kelti pavojinga – visi žiūri, kaip pritraukti paskutinį klientą. „Nuo sausio 1 d. nė vienu euro centu nepakėlėme kainų. Neįmanoma kelti, nes kuo labiau keli kainas, tuo pas tave klientų srautas mažesnis. Žmonės skaičiuoja, žmonės taupo, sudėtinga situacija, vartojimas mažėja“, – sako D. Vaitasius.

Statistika rodo, kad restoranų sektoriuje žmonių srautai mažėja, tačiau dienos pietų segmento, kuriame ir specializuojasi iLunch restoranų tinklas, pajamų eilutė kol kas išlieka stabili. „Tačiau supraskite vieną dalyką, kad prie didelių pajamų po 10 proc. ir daugiau augantys kaštai bet kokį, net ir pelningą, verslą gali labai greitai paversti minusiniu“, – pridurti skuba verslininkas.

Anot jo, maitinimo sektoriaus atstovai tikisi, kad po daugybės atvejų, kai net ir patyrę verslininkai buvo priversti uždaryti savo ilgai veikusius restoranus, valdžia imsis sprendimų. „Neužsilenkė kebabinė ar pakelės užeiga, kalbame apie žmones, mokančius daryti verslą, turinčius patirties, žinomumo, ekonominį-finansinį išsilavinimą. Jiems net nešeina padaryti verslo“, – turėdamas galvoje daugiau nei dešimt metų veikusius ir bankrotą paskelbusius restoranus „Jurgis ir Drakonas“ sako D. Vaitasius.

Jis teigia, kad sektorių išgelbėti galėtų anksčiau jam taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris vyrauja didžiojoje ES dalyje. „Dar po dvylikos mėnesių neliks, ko gero, 20 proc. restoranų sektoriaus […] Tokios blogos situacijos nebuvo netgi per pandemiją, nes tada buvo aišku, kad ji kada nors pasibaigs. Dabar nėra jokio laikinumo, nes įvestos formulės, formuluotės tiesiog neatitinka tam tikrų sektorių situacijos. Dėl to darosi nebeįmanoma vykdyti veiklos tam tikrame restoranų segmente, pavyzdžiui, vakariniame, savaitgalio arba brangesniame“, – dėsto D. Vaitasius.

Anot jo, nors MMA gauna žemiausios kvalifikacijos darbuotojai, tai suformuoja lūkestį iš visų kitų darbuotojų grandžių. „Įsivaizduokite, pakilo atlyginimas padavėjai-plovėjai, tada virėja sako: „Laba diena, mano kolegei 10 proc. pakilo atlyginimas, aš esu aukštesnės kvalifikacijos darbuotoja, irgi noriu, kad mano alga pakiltų tiek pat procentų“, – pavyzdį pateikia D. Vaitasius. – Tas skaičius visur yra viešai deklaruojamas, paprastam žmogui labai paprasta suprasti, ko gali tikėtis, prašyti.“

Į tą formulę neįskaičiuotas darbo našumas, kuris pas mus šlubuoja ir rezultatas yra toks, kad atlyginimas didinamas ne dėl to, kad žmogus efektyviau, našiau dirbo, o tiesiog kitų sąskaita – gauna kaip priedą dėl ydingos formulės.

Jis antrina R. Vainienei, kad našumo dedamoji MMA formulėje – būtina: „Kuo daugiau koeficientų, dedamųjų, tuo objektyvesnis rodiklis ir dydis. Lietuva gal ir gali tapti Šveicarija, bet ne per kelerius metus. Jei pažiūrėtumėte į visą Lietuvos atlyginimų kilimo dinamiką, kur mes esame Europoje ir apskritai pasaulyje, turbūt esame tarp pirmųjų 20–30 šalių. ES kontekste labai sparčiais tempais su esamomis formulėmis artėjame prie Šveicarijos. Klausimas, ar nepraradome ir ar neprarasime savo konkurencingumo dėl tokių užprogramuotų formulių mūsų įstatymuose.“

„Jos turi būti paremtos verslo efektyvumu, našumu, generuojama grąža, o ne taip, kad auga 10 proc. atlyginimai, bet klausimas, kiek padidėjo verslo pajamos, efektyvumas, ar tas žmogus 10 proc. daugiau patiekalų pagamino. Greičiausiai, kad ne, gal jis 10 proc. mažiau pagamino, nes tiesiog nėra paklausos arba paklausa sumažėjusi“, – tęsia D. Vaitasius.

„Ne viskas paprasta formule nusakoma ir aprašoma, ne visa našta turi 100 proc. nugulti ant verslo. Turbūt niekas neprieštarauja, kad MMA turi būti didinama, bet klausimas, kiek procentų ir kaip prie to prisideda tiek verslas, tiek valstybė su visa mokesčių politika. Sudėtingos diskusijos“, – tvirtina iLunch vykdomasis direktorius.

Kils viešbučių kainos

Centrum grupės, kuri valdo tris viešbučius, vadovas Artūras Vainora, sako, kad pastaruosius penkerius metus nuo pat pandemijos pradžios kiekvienais metais didėjusi MMA viešbučių sektoriui labai aktualu, nes jis yra labai priklausomas nuo MMA.

„Pas mus dirba daug nekvalifikuotos darbo jėgos: valytojos, indų plovėjos, kambarinės ir t. t. Tai žmonės, kurių kvalifikacija neaukšta. Kai didinama MMA, kiekvienais metais įmonė turi priimti smūgį, kad atlyginimai, nori ar nenori, turi augti 10 proc. ir daugiau, o darbo kaštai apgyvendinimo sektoriuje kaštų struktūroje sudaro beveik 50 proc. Tuos 10 proc. mes turime auginti per užimtumą, per kainą. Kainos, deja, mūsų rinkoje nekyla, o užimtumas yra ir taip aukštas, todėl susiduriame su gana didelėmis problemomis“, – situaciją aiškina A. Vainora.

„Vienas iš blogiausių dalykų, kad tas padidėjimas visada vyksta nuo Naujųjų metų, kada pas mus nesezonas: turistų trūksta, kainos žemos, ir kaštai išauga. Pirmą ketvirtį niekas nesubalansuota, dažnai būna nuostolinga. Pernai irgi buvo nuostolinga, manau, ir šiais metais taip pat bus“, – prognozuoja verslininkas.

Pasak jo, išaugusius kaštus perkelti klientui vargiai įmanoma: „Visos mūsų kainos yra kaip rinkoje, biržoje, jos visos yra atviros, visiems prieinamos. Niekaip negali pakelti kainos, jeigu tavo kolega nekelia. Arba turėsi svečių, arba neturėsi, ir jeigu nori turėti, turi prisitaikyti prie esamų sąlygų.“

Vis dėlto A. Vainora prognozuoja, kad viešbučių paslaugų kainos turės pradėti kilti. „Iki šių metų kaštų augimą amortizavome per užimtumą – jis vis didėjo, bet viešbučiai neguminiai ir kambarių skaičius ribotas, – sako jis. – Kalbant apie užimtumą, manau, Lietuva ir Latvija yra pasiekusios lubas, mes esame tarp kone didžiausią užimtumą turinčių šalių Europoje, bet vidutinės kainos atžvilgiu labai atsiliekame. Kad pasivytume Europos vidurkį, kaina turėtų padidėti apie 40–50 proc.“

Jis taip pat teigia, kad MMA augimas sukelia domino efektą ir kitų atlyginimų kilimui, todėl darbo našumo dedamoji – labai svarbus komponentas, norint geriau subalansuoti esamą situaciją. „Žinoma, turėtų būti peržiūrėtos ir visos pašalpos bedarbiams, nes iš tikrųjų, kai darbuotojų trūksta, nėra taip, kad žmonės noriai dirbtų. Visą laiką susiduriame su šantažu iš darbuotojų pusės: „ateisiu, neateisiu“, žodžiu, rinka yra iškreipta, nenormali. Mielai mokėčiau didesnį atlyginimą, tačiau reikia turėti iš ko mokėti, jeigu neturi iš ko – reikia prisitaikyti prie rinkos sąlygų. Užburtas ratas“, – atvirauja A. Vainora.

Realybė: savitarnos kasų parduotuvėse augimą lemia ne tik tai, kad daliai vartotojų imponuoja toks apsipirkimo būdas, bet ir tai, kad tokį poreikį diktuoja faktas, jog darbuotojai yra labai brangūs, išskiria R. Vainienė. / J. Elinsko / ELTA nuotr.

Apsunkina ir tekstilininkus

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė sako, kad padidėjusi MMA tekstilės sektoriuje turi įvairių efektų, priklausomai nuo įmonės dydžio, eksporto rinkų, automatizacijos lygio ir bendros finansinės padėties. Ji išskiria, kad gamybos kaštų augimas – neišvengiamas, nes MMA didėjimas reiškia ne tik tiesioginį atlyginimų kilimą, bet ir didesnes socialinio draudimo įmokas, o tai didina bendras veiklos sąnaudas. Atsiranda problemų ir dėl mažesnio konkurencingumo.

„Jei kainos didėja, bet produktyvumas neauga tokiu pat tempu, eksportuojančioms įmonėms tampa sunkiau konkuruoti su pigesniais gamintojais iš Azijos ar Rytų Europos. Yra poveikis ir smulkiems gamintojams – mažesnės įmonės, kurios veikia su mažesnėmis maržomis, gali patirti sunkumų, ypač jei negali automatiškai perkelti kaštų į produktų kainą“, – MMA augimo efektus vardija G. Bėkštienė.

Pasak jos, daugeliu atvejų šalies tekstilės pramonė nespėja augti MMA tempu. Ji pastaraisiais metais susidūrė su augančiomis žaliavų kainomis, energijos kaštais ir logistikos trikdžiais. Nors kai kurios aukštos pridėtinės vertės įmonės, pavyzdžiui, inovatyvūs ar nišiniai gamintojai, gali perkelti dalį kaštų klientams, dauguma susiduria su spaudimu išlaikyti konkurencingas kainas.

Iki šių metų kaštų augimą amortizavome per užimtumą – jis vis didėjo, bet viešbučiai neguminiai ir kambarių skaičius yra ribotas.

„Jei MMA augimas nelydimas produktyvumo didinimo – automatizacijos, efektyvesnių tiekimo grandinių ar inovacijų, įmonėms gali tekti mažinti pelno maržas, optimizuoti darbuotojų skaičių ar net perkelti gamybą į mažesnių kaštų šalis. Padidėjusi MMA yra iššūkis tekstilės sektoriui, ypač tradicinėms gamybos įmonėms. Norint išlikti konkurencingiems, būtina investuoti į efektyvumo didinimą, produktų diferencijavimą ir galbūt peržiūrėti verslo modelius“, – aiškina G. Bėkštienė.

Anot jos, tekstilės pramonėje MMA didėjimo kaštai dažniausiai paskirstomi keliais būdais: perkeliami vartotojui, didinant kainas arba optimizuojant gamybą. „Tai yra darbo našumo didinimas per automatizaciją, skaitmenizaciją, medžiagų taupymą ar efektyvesnę logistiką. Vyksta ir tiekimo grandinės keitimas – kai kurios įmonės derasi su tiekėjais dėl geresnių kainų arba ieško pigesnių medžiagų alternatyvų“, – dėsto G. Bėkštienė.

„Kitas aspektas – maržų mažinimas. Tai yra trumpalaikis sprendimas, kuris mažina pelningumą, bet padeda išlaikyti klientus ir konkurencingumą, – tęsia ji. – MMA augimas retai būna izoliuotas.“