Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija. Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys.
Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimu, Rusijos pradėto karo Ukrainoje pabaiga artimiausiu metu yra mažai tikėtina. Kelerios derybos ir jau penki Europos Sąjungos (ES) įvesti sankcijų paketai (šeštasis dar svarstomas) taikos susitarimo kol kas nepaspartino, todėl nėra pagrindo prognozuoti greitą sankcijų panaikinimą ir grįžimą į prieškarinę padėtį. Dėl prekybos ir energijos išteklių tiekimo sutrikimų daugumai šalių numatomas lėtėjantis BVP augimas, o viso pasaulio ekonomikos augimui „Coface“ prognozę mažina 1 proc. punktu.
Atnaujintais vertinimais, labiausiai nuo karo nukentės Rusijos ir Ukrainos ekonomikos – šių šalių BVP augimas trauksis mažiausiai 5 proc. punktais. Rusijai „Coface“ šiuo metu numato bent 11 proc. p. BVP augimo sulėtėjimą, o šalies rizikingumą vertina kaip itin aukštą ir prieš keletą savaičių priskyrė D įvertį. Manoma, kad mažiausiai 5 proc. p. lėtės ir Baltarusijos BVP augimas, o Ukrainos ūkio prognozės kol kas neskelbiamos.
Karo kirčius ūkiams patirs dauguma šalių, Europoje nuosmukio išvengs tik Norvegija
„Coface“ vertinimu, iš Europos šalių tik Norvegijai prognozuojamas ekonomikos stabilumas dėl augančios paklausos šios šalies turimiems energijos ištekliams. Tarp kitų valstybių, kurioms dabartinė situacija yra palanki, yra Persijos įlankos šalys – Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Kuveitas, Bahreinas, Omanas, Kataras ir Saudo Arabija. Vertinama, kad šių energijos išteklių turtingų šalių ūkiai augs bent 1 proc. p. sparčiau, nei buvo numatyta iki karo pradžios.
„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai Gregorzas Sielewiczius sako, kad nuo Rusijos vykdomo karo, nutrauktų arba sutrikusių prekybos ryšių bei agresorei taikomų sankcijų nukentės ne tik dauguma Europos šalių, bet ir daug kitų valstybių. Vienos prisijungė prie sankcijų ir atsisako Rusijos dujų bei naftos, kitos yra priklausomos nuo grūdų importo, kuriam sumažėjus grėstų rimti išbandymai.
Šimtams milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gresia badas
Daugeliui pasaulio šalių Rusija, Ukraina ir Baltarusija yra svarbios žaliavų tiekėjos, o baimė netekti ūkiams svarbių produktų nulemia staigų kainų augimą – karo pradžioje jos pasiekė istorinių aukštumų ir pastarosiomis savaitėmis mažėja labai lėtai. Tai įsuka infliacijos augimą, todėl mažėja namų ūkių pajamos ir vartojimas, gyventojai atsargiau planuoja pirkinius, pradeda labiau taupyti.
„Coface“ teigimu, nestabilumas ir neapibrėžtumas mažins investicijas ir, nepaisant rekordinių aukštumų pasiekusių grynųjų pinigų atsargų, gyventojų finansinė situacija smarkiai blogės. Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikos kentės nutraukus glaudžius prekybos ryšius su Rusija, o Vakarų Europos šalys – dėl pernelyg didelės energetinės priklausomybės nuo karą pradėjusios Rusijos.
Anksčiau skelbtų tyrimų duomenimis, pasaulyje gausu šalių, kuriose kviečių ir kitų grūdinių kultūrų importas siekia 90–100 proc. Pvz., tokiose šalyse kaip Singapūras, Honkongas, Indonezija, Vietnamas, Čadas, Kenija, Lesotas, Malaizija, Angola, Namibija ir daug kitų, iki 90–100 proc. grūdų yra importuojama, o vienos didžiausių tiekėjų buvo būtent Rusija ir Ukraina. Sutrikus grūdų tiekimui, šimtus milijonų Azijos ir Afrikos gyventojų gali ištikti badas.
Importuojama infliacija taps reiškiniu, nuo šiol būdingu visai pasaulio ekonomikai
Nors neigiama ekonominė įtaka pasieks pasaulio regionus nevienodai ir skirtingu laiku, nė vienas iš jų nebus apsaugotas nuo importuojamos infliacijos, tiekimo grandinės sutrikimų ir dėl to lėtėjančios tarpusavio prekybos. Siekdami išvengti kapitalo nutekėjimo ir valiutos nuvertėjimo, šalių centriniai bankai bus priversti griežtinti pinigų politiką bei didinti palūkanų normas. „Coface“ akcentuoja, kad augs ir socialinių neramumų rizika, ypač tose šalyse, kurios labiau priklauso nuo maisto importo, o jų gamyba itin integruota į pasaulines tiekimo grandines.
Rizikų tik daugėja, iki šiol dar jaučiame ir pandemijos padarinius
„Coface“ ekspertų vertinimu, šiuo metu rizikų pasaulio ekonomikai tik daugėja. Dėl „nulinės Covid“ politikos, vykdomos Kinijos vyriausybės, toliau gamybininkų planus griaus tiekimo grandinės sutrikimai, o tai, savo ruožtu, tik didins infliaciją. Ekonomistų skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje infliacija jau pasiekė 15,6 proc.
Prognozuojama, kad Rusijos vykdomo karo Ukrainoje ekonominės pasekmės labiausiai pasireikš nuo 2022 m. antrojo pusmečio.
„Akivaizdu, kad jos turės įtakos 2022 m. BVP augimo rodikliams, bet dar labiau – 2023 m. ir vėlesnio laikotarpio perspektyvoms. Kitaip tariant, randai bus gilūs, o ekonominės pasekmės, nekalbant apie žmonių aukas, bus jaučiamos dar ne vienus metus po to, kai baigsis šis naujas karas Europos žemėje. Nors dar per anksti prognozuoti, kaip ir kada pasaulio ekonomika atsigaus nuo vienas po kito smogusių sukrėtimų, turime aiškiai suprasti: pasaulis pasikeitė ir niekas nebebus taip kaip anksčiau“, – sako G. Sielevičius.
