Priklausomybė didėja

Lietuvos banko teikiamos paslaugos "STOP vartojimo kreditams" duomenys rodo, kad nepageidaujančių vartojimo kredito gyventojų skaičius auga.

2020 m. gegužės 31 d. sąraše buvo 667 gyventojai (260 moterų ir 407 vyrai). Didžiausią dalį sudaro 30–39 metų asmenys. Daugiausia jų prašė neleisti imti vartojimo kreditų dvejus metus, tačiau yra prašymų ir šimtui metų. Pasak Lietuvos banko, pasitaiko atvejų, kai gyventojai, nors ir yra sąraše, vis tiek retkarčiais mėgina gauti vartojimo kreditą ir kreipiasi dėl jo po kelis kartus į skirtingus vartojimo kredito davėjus.

"Palyginome ankstesnių metų tendencijas ir gyventojų elgesį karantino metu. Esminių pokyčių nepastebėjome – sąrašas ilgėja, tiesa, mažėja takoskyra tarp įsirašančių ir išbraukiamų gyventojų. Tai gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir atsiradusį poreikį vartojimo kreditais finansuoti savo reikmes", – apžvelgdama "STOP vartojimo kreditams" situaciją komentavo Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vadovė Rasa Cicėnienė.

667 – tiek gyventojų gegužės 31-ąją buvo Lietuvos banko "STOP vartojimo kreditams" sąraše.

Naujausios Lietuvos banko Paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalgos duomenimis, 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje išduotų vartojimo paskolų sumažėjo 2 proc. Atrodytų, kad mažėjimas suteikia optimizmo. Tačiau pati vartojimo paskolų vertė išaugo iki 17,2 mlrd. eurų. O dar pesimistiškiau skamba tai, kad didžiausią vėluojamų grąžinti paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos – 5,7 proc. visos šių paskolų vertės.

Paslauga "STOP vartojimo kreditams" skirta tiems asmenims, kurie negali atsispirti pagundai neatsakingai skolintis – galimybė įsirašyti į Lietuvos banko administruojamą sąrašą ir nebegauti vartojimo kreditų. Ši paslauga skirta tiems asmenims, kurie negali atsispirti pagundai neatsakingai skolintis, ir tiems, kurie nori apsidrausti, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys (pavyzdžiui, asmens tapatybės vagystės atveju). Vartojimo kredito davėjams draudžiama teikti vartojimo kreditus gyventojams, įrašytiems į šį sąrašą jų pačių arba įgalioto atstovo prašymu arba teismo sprendimu.

Tai šiek tiek panašu į nuo 2017 m. gegužės 1-osios veikiantį Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Jau vien iki tų metų pabaigos jame buvo įregistruota 2 580 prašymų neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių metų birželio 30 d. duomenimis, registre įregistruoti 14 097 prašymai.

Skaičius neatspindi realybės

– 667 Lietuvos banko duomenų bazėje esantys žmonės, kurie nori būti apsaugoti nuo neatsakingo skolinimosi ir skolinimo. Tikriausiai tai neatspindi realios situacijos, kiek žmonių skolinasi, nes jaučia nenumaldomą norą skolintis? – "Kauno diena" klausė prof. G.Navaičio.

– Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius yra nedidelis. Sakyčiau, nevertėtų apie jį ir kalbėti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į kitą skaičių, su kuriuo susiduriame nuolat ir visi. Tai greitieji kreditai. Jei nebūtų plačiai paplitę, nebūtų tiek reklamos. Todėl akivaizdu, kad žmonės labai dažnai ima greitąjį kreditą. Sunku įsivaizduoti, kad taip skolinamasi norint pradėti verslą, sumokėti už studijas ar pan.

Greitasis kreditas irgi yra vartojimo kreditas. Todėl tie minimi 667 asmenys, esantys Lietuvos banko sistemoje, neatitinka realios padėties šalyje.

Žinoma, būna situacijų, kai pinigų reikia labai skubiai. Pavyzdžiui, jei dabar nesumokėsi, pirkinys ar paslauga vėliau taps neprieinami pagal kainą. Tačiau kiekvienas iš savo patirties gali pasakyti, kad tokių atvejų jo gyvenime buvo labai mažai.

– Tai yra priklausomybė nuo vartojimo paskolų?

– Nesakyčiau taip. Iš esmės ir vartojimo, ir greitieji kreditai dėl to, kad kažkiek laiko žmogus pasijustų komfortiškai. Bet vėliau visada ateina metas atsiskaityti. Jei pasiskolinama atostogoms, grąžinti tenka po jų. Reikėtų savęs paklausti, gal prasmingiau būtų buvę sukaupti pinigų iki atostogų? Būtų mažesnis finansinis nuostolis, kita vertus, visus metus kaupti pinigai žmogui dar būtų kažkiek ir uždirbę.

Mano galva, susiduriame ne su priklausomybe nuo vartojimo paskolų, o su tam tikru infantiliškumu, vaikiškumu, nesugebėjimu planuoti. Vaikai irgi nori saldainio tuoj pat. Mes jiems sakome: ugdyk valią, sugebėk išmokti savo norus patenkinti vėliau.

Tai vertinčiau ir kaip finansinį neraštingumą. Turbūt dažnas žmogus, imdamas vartojimo paskolą, greitąjį kreditą, neperskaito visos sutarties, nesigilina, kas ten. Nes įsigilinęs akivaizdžiai pamatytų, kad tai nėra jam naudingas dalykas.

Tačiau nenoriu pasakyti, kad siūlau atsisakyti kreditų apskritai. Nes šiuo metu didžioji dalis butų įsigyjama planuojant už juos sumokėti ne iš karto, o pasiskolinus. Kartais tokia paskola forminama taip pat, kaip vartojimo kreditas. Šiuo atveju žmogaus sprendimas yra sąmoningai pagrįstas. Jis nusprendė sumokėti brangiau, bet turėti ir naudotis, o ne laukti, kol susitaupys.

Visais atvejais reikia paskaičiuoti, ar gyventi nepasiskolinus, sutaupyti reikiamą sumą pirkiniui ir taip išvengti kredito palūkanų, ar nusipirkti ir paskui taupyti, kad būtų galima grąžinti skolą.

– 5,7 proc. vartojimo kreditų problemiška grąžinti. Ką tai sako?

– Kreditas savaime nėra blogas dalykas. Tiek ir versle, tiek ir asmeniniame gyvenime. Reikia kalbėti apie nesugebėjimo planuoti problemą. O daliai žmonių gali nepasisekti ir nepasakysi, kad jie neplanavo. Tarkime, prarado darbą, netikėtai susirgo, atsidūrė ligoninėje ir negalėjo ilgą laiką dirbti ar dar kas nors esminio nutiko.

Sunkumus grąžinti kreditus ne visada lemia pasiskolinusiojo neatsakingumas. Nepamirškime, kad ką tik buvo keletas mėnesių karantino, kai labai keitėsi situacija darbo rinkoje ir tai taip pat galėjo sukelti problemų dėl paskolų grąžinimo. Tai Lietuvos valdžia suvokė ir priėmė su tuo susijusių sprendimų. Gal nepakankamai gerų.

Reikia mokyti elgtis su pinigais

– Pasak Lietuvos banko statistikos, vartojimo paskolos populiaresnės tarp jaunesnio (25–29 metų) amžiaus namų ūkių, jiems teko 14,8 proc. suteiktų naujų šių paskolų. Vyresni atsakingesni?

– Natūralu, kad didžiąją pasiskolinusiųjų dalį sudaro jaunimas. Vyresni žmonės gyveno ekonomikoje, kurioje ir kreditai, ir vartojimo įpročiai buvo visiškai kiti. Čia irgi yra tam tikra problema – jie tiesiog neišmoko gyventi rinkos visuomenėje, neišmoko gyventi dabartinėmis sąlygomis, kai pinigai pasiskolinami ir grąžinami. Jie buvo įpratę gyventi nuo algos iki algos ir manė, kad tai yra vienintelis teisingas gyvenimo būdas. O jaunimas renkasi įvairesnius gyvenimo variantus.

– Ar tokio amžiaus žmonės pakankamai įvertina paskolų grąžinimo galimybes?

– Taip, ne tokie jau reti atvejai, kai jaunimas pernelyg rizikuoja, neapskaičiuoja savo galimybių, ir tada tie patys tėvai, kurie nežinojo, kas yra kreditai, juos už vaikus ir turi grąžinti. Kuo anksčiau vaikai pradedami mokytis elgtis su pinigais, tuo geriau jie to išmoksta. Labai gražu, kai jau ir pirmokėliui tėvai duodami keletą eurų paaiškina, ką vaikas su jais gali padaryti. Tarkime, kad jei šiandien nusipirksi ledų, savaitės pabaigoje negalėsi įsigyti žaislo, kurio labai nori, ar pan. Turime vaikus mokyti įgūdžių tvarkyti ir savo finansus.

Vaikams reikia mokytis gyventi. Deja, mūsų švietimo sistema nemoko finansinio raštingumo, profesinės karjeros, bendravimo įgūdžių ir daugelio kitų dalykų. To, kas yra už mūsų formaliojo švietimo ribų, žmonės priversti vėliau išmokti patys.

Statistika

Vartojimo kredito davėjai, prieš teikdami vartojimo kreditus gyventojams, 2019 m. į "STOP vartojimo kreditams" duomenų bazę kreipėsi beveik 2 mln. kartų, vidutiniškai per mėnesį 160 tūkst. kartų. Taip yra todėl, kad gyventojai, norėdami gauti vartojimo kreditą, dažniausiai kreipiasi į kelis šių paslaugų teikėjus, o šie asmenis patikrina net kelis kartus. Vidutiniškai per mėnesį buvo patikrinti 83 tūkst. fizinių asmenų, kurie kreipėsi prašydami vartojimo kredito.

Palyginkime: per penkis 2020 m. mėnesius vidutiniškai gauta 148 tūkst. vartojimo kredito davėjų užklausų. Vidutiniškai per mėnesį buvo patikrinta 69 tūkst. fizinių asmenų, kurie kreipėsi dėl vartojimo kredito.