Pasak „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorės Giedrės Kubiliūnienės, susidomėjimas bankų finansavimu auga ne tik dėl santūrios Europos Centrinio Banko politikos palūkanų atžvilgiu: rinka pakeitė ir pačius bankus, kurie padidino savo patrauklumą konservatyvius sprendimus mėgstančioje rinkoje.

„Pastaraisiais metais rinkoje atsirado nemažai įvairių alternatyvių finansavimo institucijų, kurios aktyviai konkuruoja dėl rinkos dalies, tačiau bankai ne tik išlaiko, bet ir stiprina lyderio pozicijas. Tradiciniai bankai neliko pokyčių nuošalyje, jie sureagavo į padidėjusią konkurenciją ir tapo greitesni, lankstesni, operatyvesni. Be to, technologijų dėka esame kaip niekada arti kliento, kuris daugybę klausimų gali sutvarkyti nuotoliniu būdu, neatsitraukdamas nuo kompiuterio“, - sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Aktyviau skolinamasi ne tik dėl mažų paskolų maržų. Vis daugiau verslininkų žino apie galimybę naudotis įvairiomis valstybės paramos priemonėmis, kurios finansines sąnaudas sumažina iki minimumo.

Maždaug po trečdalį šiemet per sausį – birželį naujai išduotų „Citadele“ banko paskolų teko nekilnojamojo turto (NT) vystymo projektams bei prekybai, taip pat finansuoti gamybos, paslaugų, transporto ir žemės ūkio projektai.

Išduotos paskolos atspindi, kad daugiausiai naujų nekilnojamojo turto plėtros projektų įgyvendinama Vilniuje ir Kaune, paslaugų sektoriuje reikšmingai dominuoja Vilnius.

„Tarp regionų šiais metais ypač išsiskyrė Panevėžys, kuriame pirmąjį šių metų pusmetį išduota du kartus daugiau paskolų nei Šiauliuose, Klaipėdoje ar Alytuje. Įdomu, kad Panevėžyje smarkiai plečiasi didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Tai reiškia, kad ekonomikos ciklui esant pakilime, nuošalyje nelieka ir regionai“, - teigia „Citadele“ banko atstovė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai vienodai dažnai skolinosi ir apyvartos kapitalui papildyti, ir investicijoms.

Apklausos duomenimis, banko paskolą linkusios imti daugiau nei 10 darbuotojų turinčios įmonės, intelektualinių paslaugų sektoriaus atstovai ir 1 mln. eurų apyvartą per metus viršijančios bendrovės.

Pačios mažiausios įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų ir pasiekiančios mažesnę nei 1 mln. eurų apyvartą, finansinės pagalbos pripažįsta pirmiausiai ieškančios pas partnerius, šeimos narius, draugus. Tokių smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių Lietuvoje šiemet yra 69 proc., arba 5 procentiniais punktais mažiau negu pernai.

„Citadele“ užsakymu „Spinter tyrimai“ šalies smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausą atliko šiemet pavasarį, joje dalyvavo 505 respondentai.