„Ekonomikai augant biudžeto išlaidos, deja, didėja panašiu tempu. Žmonės daugiau uždirba, bet mokesčių tarifai nemažėja, tad daugiau ir sumokama. Todėl mokesčių našta išlieka ta pati“, – mokestinę situaciją Lietuvoje vertina LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

LLRI skaičiavimu, vidutinę algą (693 eurus „į rankas“) uždirbantis ir juos išleidžiantis žmogus šiemet iš viso sumokės 7281 eurą mokesčių. Tam, kad sumokėtų mokesčius, jis privalės dirbti iki liepos 11 d. Tuo tarpu 1000 eurų „į rankas“ uždirbantis ir juos išleidžiantis lietuvis mokesčiams šiemet išleis daugiau kaip 11 120 eurų. Jam teks dirbti iki liepos 16 d.

„Ilgiausiai darbuojamės pensijoms, sveikatos apsaugai, švietimui, kitoms socialinės apsaugos srities išlaidoms padengti. Retas susimąsto, kad mokesčiams išleidžiame daugiau nei maistui, drabužiams ir būstui kartu sudėjus“, – sako Ž. Šilėnas.

Retas susimąsto, kad mokesčiams išleidžiame daugiau nei maistui, drabužiams ir būstui kartu sudėjus.

Kas trukdo mažinti mokesčių naštą

„Simboliška, kad Laisvės nuo mokesčių dieną Vyriausybė svarsto mums visiems svarbius mokesčių reformos pakeitimus. Deja, kai kurie pasiūlymai įneša nemažai sumaišties. Jei darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas buvo seniai reikalingas, jį lydintys progresinis GPM, pasiūlymai dėl dalies verslo liudijimų naikinimo yra nereikalingi. O kai kurių politikų kartas nuo karto pasiūlomi mokesčiai visam gyventojų turimam nekilnojamam turtui, automobiliams ar bandelėms yra dar ir žalingi“, – teigia Ieva Valeškaitė, LLRI ekspertė.

Anot I. Valeškaitės, švęsti Laisvės nuo mokesčių dieną anksčiau neleidžia ir kasmet didėjantys vartojimo mokesčiai. Pagal tai, kokią dalį mėnesio pajamų sudaro kuro, alkoholinių gėrimų ar tabako produktų įperkamumas, Lietuva patenka į ES šalių, kuriose ši dalis didžiausia, penketuką. Be to, jau dešimtmetį mūsų šalyje „laikinai“ nuo 18 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Šį mokestį moka visi šalies gyventojai, pirkdami prekes ir paslaugas.

„Dažnai sakoma, kad PVM tarifas Lietuvoje – panašus kaip ir kaimyninėse šalyse, tačiau nutylima, kad didesnė krepšelio dalis jose yra apmokestinama lengvatiniais tarifais, dėl to mokesčio našta mūsų kaimynams yra mažesnė. Turbūt jau metas svarstyti, ar negalima būtų grįžti prie mažesnio PVM, taip paankstinant Laisvės nuo mokesčių dieną“, – svarsto ekspertė.

Mokantys daugiau – ignoruojami?

Pasak LLRI ekspertų, viena iš priežasčių, kodėl dirbantiesiems Laisvės nuo mokesčių diena ateina vėliau – uždirbantiems virš 900 eurų „į rankas“ netaikomas NPD. Tai reiškia, daugiau uždirbantys ir mokesčių sumoka daugiau. Net ir daugiau uždirbančių atlyginimai nėra tokie aukšti, kad esminė pajamų dalis būtų ne išleidžiama, o sutaupoma.

„Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos nepatrauklios daugiau uždirbantiems. Labai daug į „Sodrą“ sumokantys žmonės gali tikėtis tik šiek tiek didesnės pensijos. Sveikatos draudime – ar tu moki 30 eurų, ar 150 eurų per mėnesį – gauni tą patį. Šia prasme sąžiningi ir sumokantys daugiau mokesčių žmonės yra tiesiog ignoruojami. Jei už daugiau negaunama ko nors papildomo, tai nėra jokių paskatų ir mokėti daugiau. O tai – viena iš šešėlio priežasčių“, – įsitikinęs LLRI prezidentas Ž. Šilėnas.

Trūksta efektyvaus valdymo

2018 metais mokesčių ir įmokų į biudžetą sunešime daugiau nei 13 mlrd. eurų. Tačiau „liūto dalį“ jame sudarys vos 6 mokesčiai: „Sodros“ įmokos, PVM, GPM, akcizai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, pelno mokestis. Likusieji mokesčiai sudarys vos 9 proc. valstybės mokesčių pajamų.

Balandžio mėnesį LLRI užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, gyventojai mano, kad valdžia efektyviai išleidžia vos apie pusę (51 proc.) biudžeto. Vos 3 proc. mano, kad valdžia efektyviai išleidžia daugiau nei 80 proc. biudžeto.

Įvairios institucijos, tokios kaip Valstybės kontrolė ar Viešųjų pirkimų tarnyba, ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad naudojant valstybės lėšas vis pasitaiko išlaidavimo, neatsargaus pinigų leidimo atvejų.

„Naivu viltis, kad žmonės savanoriškai ir sąžiningai mokės mokesčius, kai dauguma jų įsitikinę, kad šie pinigai bus iššvaistyti. Todėl politikai privalo šiuos pinigus valdyti maksimaliai efektyviai ir skaidriai. Net jei ekonomikos augimas bus spartus, tačiau valdžios apetitas išlaidavimui nesumažės, nemažės ir mokesčių našta sąžiningiems mokesčių mokėtojams“, – teigia I. Valeškaitė.

Kas yra Laisvės nuo mokesčių diena

Laivės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Kasmet ši simbolinė diena yra skaičiuojama ir skelbiama daugelyje pasaulio šalių: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Jungtinėje Karalystėje šiemet ji buvo švenčiama gegužės 19 d., Čekijoje – gegužės 22 d., Bulgarijoje – gegužės 13-ąją. Ispanai ją minės tik birželio pabaigoje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas simbolinę Laisvės nuo mokesčių dieną skaičiuoja jau 25 metus, nuo 1993-ųjų.

Skaičiuojant vidutinio šalies gyventojo Laisvės nuo mokesčių dieną, lyginamos viešosios išlaidos su grynosiomis nacionalinėmis pajamomis. Tokiu atveju yra gaunama visų šalies gyventojų, tarp jų ir vaikų, senjorų bei bedarbių Laisvės nuo mokesčių diena.

Kiekvienam dirbančiam ir mokesčius mokančiam lietuviui jo asmeninė Laisvės nuo mokesčių diena išaušta skirtingai. Pavyzdžiui, dirbančiajam už vidutinį darbo užmokestį – 693 eurus į rankas – mūsų šalies piliečiui Laisvės nuo mokesčių diena ateis tik liepos 11 dieną!

Asmeninę laisvės nuo mokesčių dieną kiekvienas norintis gali pasiskaičiuoti mokesčių skaičiuoklėje mokumokescius.lt.