Po trumpo stabtelėjimo

Registrų centro duomenimis, liepą įregistruota 12,1 tūkst. NT sandorių – 16,6 proc. proc. daugiau nei birželį ir 18 proc. daugiau nei prieš metus (10,3 tūkst.). Vien butų parduota 3,4 tūkst. – atitinkamai 20,5 proc. ir 34,8 proc. daugiau.

Vilniuje liepą parduota 1 140, Kaune – 423, o Klaipėdoje – 323 butai – atitinkamai 12 proc., 11 proc. ir 44,8 proc. daugiau nei birželį.

„Nekilnojamojo turto sandorių rinka po trumpo stabtelėjimo vasaros pradžioje antrąjį vasaros mėnesį, panašu, įjungė aukštesnę pavarą ir spurtavo. Per liepą įregistruotų NT pirkimo–pardavimo sandorių skaičius buvo didžiausias net tik šiais metais, bet ir per pastaruosius kelis metus“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Stiebiasi į viršų

Parduodamų butų kainos liepą augo visuose didžiuosiuose miestuose, o labiausiai – Kaune, rodo NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys.

Vilniuje per mėnesį kainos augo 0,4 proc., per metus – 6,3 proc. (iki 2 780 eurų už kv. m), Kaune – atitinkamai 1,7 proc. ir 9,4 proc. ir siekė 1 959 eurus, Klaipėdoje – atitinkamai 0,7 proc. ir 7,3 proc. (iki 1 828 eurų).

Portalas aruodas.lt skelbia, kad antrinėje rinkoje butų kaina Vilniuje liepą išliko tokia pati kaip ir birželį, per metus augo 7,6 proc. (iki 3 806 eurų), Kaune – atitinkamai smuko 0,3 proc. ir augo 18 proc. (iki 2 687 eurų), Klaipėdoje – augo atitinkamai 1,4 proc. ir 12,1 proc. (iki 2 362 eurų).

Rinkos aktyvumas per septynis mėnesius buvo kiek daugiau nei du kartus didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir, panašu, stabilizuojasi ties 400–500 būstų pardavimų per mėnesį.

Šuolis Klaipėdoje

Būsto pardavimai liepą, palyginti su birželiu, Vilniuje ir Klaipėdoje augo, Kaune – menko, skelbia NT plėtros bendrovė „Inreal“.

Plėtotojai sostinėje susitarė dėl 401, Kaune – dėl 65, o Klaipėdoje – dėl 30 naujų butų, apartamentų, loftų ir kotedžų pardavimo – atitinkamai 8 proc. daugiau, 10 proc. mažiau ir 76,5 proc. daugiau nei birželį ir 73 proc., 22,6 proc. daugiau ir 6,3 proc. mažiau nei prieš metus.

„Rinkos aktyvumas per septynis mėnesius buvo kiek daugiau nei du kartus didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu ir, panašu, stabilizuojasi ties 400–500 būstų pardavimų per mėnesį“, – pranešime sakė „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Jo teigimu, dabar sudėtinga pasakyti, kaip rinka gali keistis antroje metų pusėje.

„Siūlomi atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai gali kiek paskatinti rinką trumpuoju laikotarpiu dar iki jų įsigaliojimo. Ypač tai aktualu pirkėjams, įsigyjantiems būstus dar tik statomuose projektuose, tačiau besikeičianti tarptautinė prekyba gali sumažinti tiek potencialių pirkėjų lūkesčius, tiek jų galimybes“, – sakė T. S. Kvainickas.

Bendras siūlomų butų skaičius sostinėje liepos mėnesį augo 2,5 proc. (iki 5 902), Kaune – menko 2 proc. (iki 1 329), o Klaipėdoje – 4,3 proc. (iki 661).

Statybų įmonių pajamos

57 proc. 2024 m. finansines ataskaitas pateikusių statybos įmonių pernai augino pajamas, o 40 proc. – sumažino, skelbia Registrų centras.

Jo teigimu, daugiau nei 12,5 tūkst. analizuotų statybų įmonių bendra apyvarta siekė beveik 10,7 mlrd. eurų ir buvo beveik dešimtadaliu didesnė nei 2023 m.

„Statybos sektorius yra vienas iš tų, kuris pirmasis indikuoja apie pasikeitusią geopolitinę ar makroekonominę situaciją. [...] Rinkos dalyvių pateiktos finansinės ataskaitos rodo, kad daugumai praėję metai buvo ganėtinai sėkmingi“, – išvadą daro Registrų centro atstovas P. Rudzkis.

Pernai pelningai dirbo 60 proc. (2023 m. – 53 proc.), nuostolingai – 22 proc. (2023 m. – 19 proc.) rinkos dalyvių. Likusi dalis nefiksavo nei pelno, nei nuostolių.

Pelningai veikusios įmonės pernai uždirbo 910,6 mln. eurų ikimokestinio pelno – 8,4 proc. daugiau nei 2023 m. Nuostolingai dirbusios įmonės patyrė bendrą 113,9 mln. eurų nuostolį – 4,8 proc. daugiau.

Registrų centro duomenimis, pernai darbuotojų skaičius augo kas ketvirtoje bendrovėje, 22 proc. įmonių šis skaičius mažėjo, o kas antroje – nesikeitė.

Analizuotos įmonės, kurios ataskaitas pateikė iki liepos 1 d.