Vyksta derybos

Vilniuje didelį technologijų parką statanti viena lyderiaujančių aukštųjų technologijų grupių „Teltonika“ šiuo metu gamina daiktų interneto ir elektronikos produktus.

Jos įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys mini bendrovės didžiulius gamybinius pajėgumus ir kūrybos galimybes, kurias norėtų panaudoti Lietuvos krašto apsaugai stiprinti.

„Negalime likti nuošalyje stiprinant savo šalies gynybą“, – savo komentare sakė „Teltonikos“ vadovas.

Jo teigimu, „Teltonika“ pajėgi gaminti kare pritaikomus dronus, bepiločius žvalgybinius lėktuvus, radarus ir sudėtingas ryšio sistemas. Vien dronų bendrovė kas mėnesį jau dabar pajėgi pagaminti apie 100 tūkst.

Gamybos pajėgumus įmonė ketina plėsti Vilniuje, Liepkalnio „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parke. Jame įmonė šiuo metu stato spausdintinio montažo plokščių ir elektronikos surinkimo gamyklas, o netrukus pradės plastiko dalių liejimo gamyklos statybas.

Dažnai kalbame apie geležį – tankus, automatus, dronus ir pamirštame kibernetinio saugumo dalį. Kartais net nereikia tiek geležies, kiek piktavalis gali padaryti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu.

2025 m. trys naujos gamyklos leis įmonei padidinti dronų ar bet kokių kitų elektronikos produktų gamybos pajėgumus iki 20 mln. vienetų per metus, teigė A. Paukštys.

Įmonė iki 2028-ųjų viliasi pradėti puslaidininkių lustų, naudojamų ir gynybos pramonėje, gamybą.

„Galėsime tiekti komponentus radarams, ryšio siųstuvams, galėsime projektuoti ir gaminti specializuotus lustus, skirtus gynybos ar kosmoso pramonei, – iki kelių šimtų milijonų vienetų per metus“, – sakė A. Paukštys.

Jo teigimu, grupė ieško naujų veiklos krypčių, dėl bendrų projektų derasi su ne viena gynybos bendrove, tačiau daugiau informacijos apie tai paskelbs, kai bus pasirašytos sutartys.

Informacinių technologijų (IT) konsultacijų ir programavimo bendrovė „Baltic Amadeus“ gynybos poreikiams jau teikia NATO standarto kritines IT sistemas (angl. mission critical systems), kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto paslaugas.

„Vienas didžiausių vykdytų projektų – su partneriais Norvegijoje parengėme užsakymų valdymo sistemą karinėms pratyboms: kai visos šalys atvyksta į pratybas, visi užsakymai – nuo vandens iki bet ko – atliekami per vieną sistemą“, – sakė „Baltic Amadeus“ vadovas Andžejus Šuškevičius.

Jo teigimu, įmonė taip pat laimėjo teisę su Izraelio bendrove šiai šaliai sukurti bendrą apsaugos nuo kibernetinių atakų sistemą „Cyber Dome“ (liet. kibernetinis kupolas), kuri leistų valstybės institucijoms vienoje vietoje matyti visas potencialias kibernetines atakas.

„Baltic Amadeus“ vadovas tikisi, kad, projektui sulaukus sėkmės, produktą bus galima pasiūlyti ES ir JAV rinkoms.

Paslaugos gynybos sektorius sudaro apie penktadalį visos „Baltic Amadeus“ veiklos, A. Šuškevičius sako, kad norėtų bendradarbiavimą plėsti: „Tai viena tų sričių, kuriose dabar labiausiai aktyviai norėtume plėstis.“

Galėtų dešimtys bendrovių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvoje A kategorijos ginklus arba sprogmenis galėtų gaminti iki dešimties įmonių, o dar 30 bendrovių – dvigubos paskirties prekes.

LPK duomenimis, plėtoti dvigubos ir karinės paskirties produkcijos gamybą planuoja apie 60 konfederacijai priklausančių bendrovių.

„Tai įvairios paskirties įmonės, gaminančios nuo specialių drabužių iki tam tikrų jau dabar gaminančių gynybos paskirties priemones. Taip pat chemijos pramonės bendrovės, kurios galėtų dabar plačiai įsilieti ir gaminti tam tikrus produktus“, – teigė V. Janulevičius.

LPK vadovas yra sakęs, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos gaminti sprogmenis.

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Giedriaus Mažūnaičio teigimu, šalyje nėra daug bendrovių, kurios turi pajėgumų gaminti sprogmenis. Anot jo, karinei gamybai galėtų būti panaudoti chemijos įmonių inžineriniai pajėgumai, patirtis.

„Tai vis tiek įmonės, kurios moka dirbti su dideliu slėgiu ir didelėmis temperatūromis“, – sakė G. Mažūnaitis.

Lietuvos trąšų gamintojų asociacijos vadovas Arminas Kildiškis teigė, kad trąšų ir kitų chemijos pramonės įmonių įranga – universali, ji leidžia gaminti beveik visas chemines medžiagas: „Kadangi ji turi ir temperatūrų, ir cheminių reakcijų galimybių.“

V. Janulevičiaus teigimu, prireikus dalis bendrovių galėtų gaminti A kategorijos ginklus.

Į karinę pramonę įsilieti galėtų ir inžinerijos, robotikos, lazerių ar kitų aukštųjų technologijų, metalų gamybos įmonės, vienijamos Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA.

„Tikrai ne viena, ne dvi ir ne penkios įmonės Lietuvoje arba LINPRA nariai dirbo su gynybos sektoriumi ir mūsų įmonės yra įsiliejusios į tiekimo grandines, gamina komponentus ar dalis arba teikia kažkokias susietas paslaugas“, – sakė asociacijos vadovas Darius Lasionis.

Pasak jo, asociacijoje yra kelios dešimtys tokių įmonių.

„Metų pradžioje rengėme mūsų narių apklausą ir klausėme, kas dirba, turi patirties ir kas gali įsilieti ir gaminti, turi gebėjimų, kompetencijų. Gavome daugiau kaip 40 teigiamų atsakymų, kad nemaža dalis jau turi patirties arba potencialo ir turimą infrastruktūrą, gebėjimų tai daryti“, – kalbėjo LINPRA vadovas.

D. Lasionio teigimu, dauguma lietuviškų bendrovių gamina komponentus užsienio šalims, kuriose gerai išvystyta gynybos pramonė, – Vokietijos, Izraelio, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos įmonėms.

Lietuvos gamintojai, anot LINPRA vadovo, gamina kokybišką elektronikos, metalo ar elektros įrangą, tačiau ne galutinius produktus.

„Lietuvoje tokių įmonių yra labai nedaug“, – pažymėjo jis.

Ar bus valios?

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad gynybos pramonė yra nišinė verslo šaka, nes turi itin mažai užsakovų, todėl įmonių apsisprendimas priklauso nuo valstybės valios skatinti verslą gaminti karybai pritaikytus gaminius.

„Ar valstybė deklaruoja politiką, kad Lietuva dabar bus ginklus gaminanti šalis ir mes, kaip valstybė, viskuo padėsime, kad mūsų verslas čia gamintų ginklu? Ne tik kad priims tinkamus teisės aktus, bet kaip valstybė užsakys. Čia teisės aktų neužtenka“, – teigė A. Romanovskis.

„Dabar ta valia po truputį formuojasi“, – pridūrė jis.

A. Romanovskis neatmetė tikimybės, kad į karinę gamybą besiorientuojančiam verslui valstybė padėtų, jei paskatintų jį panašiai, kaip skatino biotechnologijų sektorių.

„Valstybė padėjo, investavo, skolino pinigų, kad tų inovacijų atsirastų. Dabar esame biotechnologijų dievai. To paties – jokių teisinių aiškių schemų, kaip tai galėtų atsirasti, gynybos srityje nėra“, – teigė A. Romanovskis.

V. Janulevičiaus teigimu, pramonininkai viliasi, kad pajėgūs Lietuvos kibernetinio saugumo, antidronų, dronų, palydovinių sistemų gamintojai būtų labiau integruoti į ES Gynybos pramonės grandinę.

„Tikimės bendros gynybos strategijos ir Lietuva turi būti kažkur grandinės viduryje su tais produktais, kuriuos galėtų pateikti. Nekalbame apie sunkiąją ginkluotę, bet, tarkime, elektroninės kovos priemonės, kibernetinio saugumo, antidroninės veiklos, droninės veiklos, palydovinės sistemos. Čia tikrai turime tam tikrą įdirbį ir norėtume, kad Lietuva būtų įtraukta į visą ES vertikalę“, – kalbėjo V. Janulevičius.

„Baltic Amadeus“ vadovas paragino diskusijose apie gynybos sektoriaus reguliavimą žvelgti plačiau – didesnį dėmesį skirti IT, kibernetinio saugumo klausimams.

„Kalbant apie gynybą dažnai kalbame apie geležį – tankus, automatus, dronus ir pamirštame [...] kibernetinio saugumo dalį. Nes iš tikrųjų kartais net nereikia tiek geležies, kiek piktavalis gali padaryti vienu kompiuterio mygtuko paspaudimu. Labai norėtųsi, kad valdžia žiūrėtų plačiau į mus“, – teigė A. Šuškevičius.

Kokių priemonių ėmėsi?

Tebesitęsiant karui Ukrainoje Lietuvos politikai šiemet ėmėsi iniciatyvų palengvinti gynybos sektoriaus veiklą.

Parlamente svarstomos ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, kaip Seimo narės, parengtos pataisos atlaisvinti ginklų komponentų gamybos licencijavimą, galimybes testuoti ir eksponuoti gynybos pramonės gaminius.

Be to, gegužę Seimas įteisino vadinamojo pramoninio bendradarbiavimo mechanizmą – Lietuvos įmonės neskelbiant viešojo pirkimo galės dalyvauti didesnės nei 5 mln. eurų vertės karinės technikos pirkimuose. Pagal šią tvarką dalis technikos pardavėjų galės pasitelkti vietinį verslą, pavyzdžiui, ginklams remontuoti ar gaminti.

Seimas balandį taip pat patvirtino palankias sąlygas dideliems vietos ir Vakarų gamintojams greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. Jomis ketina pasinaudoti Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“,  į amunicijos gamyklą Lietuvoje ketinanti investuoti daugiau kaip 180 mln. eurų.

Siekiant padėti Lietuvos bendrovėms kurti inovacijas gynybos srityje, balandį Lietuvos kariuomenė, Gynybos resursų agentūra ir Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.

Skolinti gynybos pramonės įmonėms žada valstybės valdoma finansų bendrovė INVEGA. Anot įstaigos vadovo Dainiaus Vilčinsko, ji jau yra gavusi paraiškų ir bus vienintelė Lietuvoje, kuri finansuos šį sektorių.

Eksportas auga

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų pradžioje ginklų ir šaudmenų gamyba Lietuvoje užsiėmė penkios bendrovės (prieš metus – dvi), dar vienuolika gamino orlaivius, erdvėlaivius ir susijusią įrangą (pernai – septynios).

Lietuvos gynybos sektoriuje veikia 79 įmonės, jų apyvarta nuo 2018 m. iki 2022 m. išaugo 46 proc., iki 700 mln. eurų.

Dvi bendrovės (tiek pat, kiek pernai) teikė paslaugas, susijusias su karinėmis misijomis, tarnybų ir įstaigų rengimu, subsidijomis ir paskolomis, skirtomis karinei pagalbai.

Dar dešimt bendrovių užsiima gynybos veikla – teikia paslaugas karinėms pajėgoms, žvalgybai, aprūpina karinį personalą amunicija ar kitomis priemonėmis, teikia medicinos paslaugas. 2023-iųjų pradžioje tokių bendrovių buvo septynios.

Inovacijų agentūros duomenimis, Lietuvos gynybos sektoriuje veikia 79 įmonės, pusė jų užsiima apdirbamąja gamyba. Dar penktadalis yra prekybininkės, 14 proc. teikia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) paslaugas.

Sektoriaus įmonių apyvarta nuo 2018 m. iki 2022 m. išaugo 46 proc., iki 700 mln. eurų, rodo statistika. Lietuviška gynybos pramonės produkcija eksportuojama į JAV ir Kanadą, Europą, Izraelį, Saudo Arabiją, Katarą, Indiją, Bangladešą ir Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat Pietų Afriką, Keniją, Ruandą ir Ugandą.

VDA duomenimis, vien lietuviškų ginklų, šaudmenų arba jų dalių ir reikmenų pernai eksportuota už 14,7 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2022-aisiais (13,3 mln. eurų). Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje pagamintų ginklų eksportas pasiekė 5,7 mln. eurų – tai 10,9 proc. mažiau nei prieš metus.