- Arnas Mazėtis / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Australija milijonams darbuotojų suteikė teisę „atsijungti“ ir ignoruoti nepagrįstus savo viršininkų skambučius, elektroninius laiškus ir žinutes po darbo ir savaitgaliais. Darbuotojų profsąjungos šį sprendimą vadina „istoriniu“. Tačiau darbdaviai sako, kad „Teisės atsijungti“ įstatymai yra skuboti, prastai apgalvoti ir labai painūs.
O ką apie tokį „atsijungimą“ kalba Lietuvos Darbo kodeksas, ar jis reglamentuoja darbuotojo ir darbdavio darbinius santykius po darbo, plačiau pakomentavo teisininkas Tomas Bagdanskis.
– Jūsų profesijos atstovams turbūt negaliotų australiškas įstatymas – dirbate be darbo valandų.
– Tai priklauso nuo darbo pobūdžio. Australai taip skambiai pasisakė, kad čia labai didelis perversmas, bet tas įstatymas turi išimčių. Ta išimtis yra, kad dėl svarbios priežasties darbdavys gali kreiptis į darbuotoją nedarbo laiku. Tada prasideda diskusija – kas yra svarbi priežastis. Problema egzistuoja tokia, kad kartais darbdaviai, ypač jeigu yra darboholikai, net ir nesant būtinumui bando susisiekti su darbuotojais ne darbo metu. Tada kyla klausimas, kaip reaguoti. Kitas dalykas, jeigu vadovas bandė susisiekti su keliais darbuotojais ir vienas atrašė, o kitas ne, tada gali atsirasti skirtingas požiūris į darbuotoją.
Kartais darbdaviai, ypač jeigu yra darboholikai, net ir nesant būtinumui bando susisiekti su darbuotojais ne darbo metu.
– Darbas nuotoliu iškreipė tradicinius darbinius santykius. Darbuotojas gali būti net kitame žemyne ir dirbti nuotoliu. Taigi, kaip tuomet su atsijungimu?
– Lietuvoje buvo iniciatyva reglamentuoti teisę atsijungti arba teisę būti nepasiekiamam. Po to prasidėjo diskusija, ar čia liečia tik nuotolinį darbą, ar ne tik. Esmė yra tokia, kad darbdavys turi nustatyti taisykles, kokiais atvejais gali susisiekti su darbuotoju ne darbo metu. Australai grubiai pasakė taip: jeigu tu nori susisiekti su darbuotoju nedarbo laiku, tu turi nustatyti taisykles, o taisyklėse turi numatyti išimtinius atvejus, kada tu tai galėsi padaryti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie Lietuvą, ar tai įmanoma įtvirtinti Darbo kodekse?
– Darbo kodekse ši problema yra netiesiogiai išspręsta, nes yra toks institutas „budėjimas namuose“. Pavyzdžiui, dirbu serviso įmonėje, kuri garantuoja, 24/7 aptarnavimą ir jeigu esu meistras, kuris prižiūri tam tikrą įrangą, tai galiu susitarti, kad man darbdavys gali paskambinti ir mane iškviesti. Už tokį laiką, kai budžiu namuose, man mokama 20 proc. nuo algos priemoka. Tada esu įsipareigojęs pakelti ragelį ir už tai man moka pinigus, o jeigu pakeliu ragelį ir važiuoju į vietą, man moka jau darbo užmokestį
– Ar trukdymas po darbo gali būti traktuojamas kaip tiesioginio spaudimo priemonė?
– Jeigu darbdavys neturi susitarimo, bando susisiekti, ir po to vienaip ar kitaip darbuotoją persekioja, tai šis dalykas yra draudžiamas ir už jį būtų galima reikalauti žalos atlyginimo.
– Jūsų manymu, ar kada nors susitarsime, kur yra riba?
– Negali padaryti absoliučiai, kad darbuotojas visais atvejais būtų nepasiekiamas. Reikia susitarti: jeigu norite kreiptis į darbuotoją kaip darbdaviai, tai jūs apsirašykite žaidimo taisykles ir tada išspręsime, ar tai mokamas laikas, ar nemokamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTG Dieną be automobilių kviečia švęsti traukinyje
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kviečia rugsėjo 22-ąją, Dieną be automobilių, švęsti traukinyje, taip mažinant automobilių gamtai daromą žalą. ...
-
LEA: brangiausia elektra – Italijoje, Airijoje, Graikijoje
Didžiausia didmeninė elektros kaina šiemet fiksuota Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje. ...
-
Seimo teisininkai: R. Budbergytės iniciatyva dėl savitarnos kasų prieštarauja Konstitucijai4
Siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams prieštarauja Konstitucijai. Tai nustatė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Socialdemokratų partijos frakcijos...
-
Prezidentas teikia Seimui denonsuoti tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija3
Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui denonsuoti tris su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija, pirmadienį pranešė Prezidentūra. ...
-
Siūloma apmokestinti visas draudimo sutartis4
Finansų ministerija siūlo įvesti papildomą mokestį – 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis: nuo automobilių iki būsto. Tiesa, yra keletas išimčių – mokesčio nebūtų gyvybės draudimui, o būsto su paskola draudimą siūlom...
-
LEA: biokuras ir degalai Lietuvoje – pigiausi Baltijos šalyse
Pastarąją savaitę biokuro bei degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Kompensacijos už būsto šildymą: atsakė, kas jas gali gauti2
Nors už lango pastarosiomis dienomis tikra vasara ir namuose šilta, bet jau galima teikti prašymus dėl būsimo šildymo sezono sąskaitų kompensavimų. Kas gali gauti kompensacijas ir kodėl žmonės kartais jų laukia visą sezoną? Be ...
-
„Litgrid“: atsijungus reaktoriui Suomijoje, elektra Lietuvoje brango 3 proc.
Atsijungus atominės elektrinės reaktoriui Suomijoje ir mažėjus saulės elektrinių gamybai, Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę išaugo 3 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
M. Skuodis: atnaujintos kelio atkarpos leis geriau judėti ne tik kariškiams, bet ir civiliams1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad užbaigtos dvi 16 km atkarpos kelyje Pirčiupiai–Jašiūnai ne tik padės užtikrinti Lietuvos kariuomenės bei Rūdninkų poligone ketinamos dislokuoti Vokietijos brigados judėjimą, bet ir atlieps...
-
Tyrimas: norinčiųjų kurti savo verslą lietuvių padaugėjo iki 19 proc.3
Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo – per vienerius–trejus metus savo verslą sukurti planuoja 19 proc. gyventojų. Tuo metu tokių planų neturi 52 proc., rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. ...