Avarijos pervažose vėlina krovinius į uostą

Lietuva – palanki geležinkeliui

Į Klaipėdos uostą geležinkeliais daugiausiai gabenami naftos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos, augalinės kilmės produktai, iš uosto įvairūs produktai, tarp jų ir konteineriai.

Oficialiai teigiama, kad apie 85 proc. krovinių į Klaipėdos uostą juda geležinkeliais. Ir tai yra labai gerai, nes sumažina sunkiojo transporto srautą Klaipėdos mieste.

Pagrindinis traukinių srautas į Klaipėdos uostą rieda geležinkelio linija Radviliškis – Telšiai – Plungė – Klaipėda. Tačiau vis labiau naudojamasi ir iš esmės atnaujinta geležinkelio linija Radviliškis – Pagėgiai – Šilutė – Klaipėda.

Lietuvoje pagal Europos audito rūmų duomenis, geležinkeliais gabenama apie 33 proc. visų jos krovinių. Ta dalis mažėja. Tarkim 2000 m. Lietuvoje geležinkeliais buvo gabenama net 53 proc. visų krovinių.

Daugiau krovinių už Lietuvą ES šalyse geležinkeliais gabena tik Švedija (38 proc.), Austrija (42 proc.), Estija (44 proc.) ir Latvija (apie 60 proc.).

Vertindami geležinkelių prieigas prie uostų Europos audito rūmų ekspertai turėjo rimtų pastabų Lenkijai ir Prancūzijai, kur geležinkelių prieigos prie uostų buvo konflikuotos. Minėtas Lenkijos Gdynės uostas. Bet daugiausiai pastabų pateikta Prancūzijai, kur septyniuose didžiausiuose jos uostuose tik 11,5 proc. krovinių buvo vežama geležinkeliais.  

Geležinkeliams vystyti – milijardai

Kad Lietuvos geležinkeliai sėkmingai veiktų pastaraisiais metais į juos investuotos didžiulės lėšos.

2014-2020 m. „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja panaudoti 631,5 mln. eurų ES paramos geležinkeliams vystyti. Didžiausia dalis – per 357 mln. eurų susieta su pagrindinės geležinkelio linijos, kuri jungia Kena su Klaipėdos uostu, tvarkymui. Numatyta elektrifikuoti pagrindinę Lietuvos geležinkelio magistralę. Tai planuojama padaryti iki 2022 m. Tai padarius traukiniai šia linija galėtų važiuoti ir 200 km per valandą greičiu.

Kiti dideli paketai susieti su „Rail Baltica“ linijos vystymu.

2007–2013 m. ES geležinkeliams vystyti iš viso buvo skirta 27 mlrd. 952 mln. eurų. Daugiausiai net 5 mlrd. 587 mln. eurų gavo Lenkija. 4,3 mlrd. eurų buvo skirta Ispanijos geležinkeliams vystyti.

Didžiausias ES įgyvendintas geležinkelio statybos projektas buvo geležinkelio linijos „Krokuva–Žešuvas“ modernizavimas Lenkijoje.

Lietuvos dalis buvo 642 mln. eurų. Ji didesnė už Latvijos (273 mln. eurų) ir Estijos (199 mln. eurų) dalis. Dvi šalys – Malta ir Kipras ES iš viso neturi geležinkelių.

Pervažos išlieka avaringiausios

Šiomis dienomis Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė konkursą sukurti Lietuvos geležinkelio pervažų saugos programinę įrangą.

Pervažos yra tarsi „Achilo kulnas“ Lietuvos geležinkeliuose. Per metus vidutiniškai fiksuojama apie 300 atvejų, kai geležinkelio pervažose nepaisoma signalų, per arti privažiuojama prie pervažų.

Buvo metų, kai Lietuvos geležinkelio pervažose per metus žūdavo iki 3-4 žmonių ir dar 5-6 būdavo sunkiai sužeisti.

Paskaičiavus dėl avarijų Lietuvos geležinkelio pervažose patirtą žalą buvo konstatuota, kad ji kasmet priklausomai nuo avarijų kiekio pervažose siekia nuo 1 iki 1,9 mln. eurų. Žala susidaro dėl sužeistų ir žuvusių asmenų, o taip pat traukinių vėlavimo. Pervažose įvykus avarijoms kurį laiką užblokuojamas traukinių eismas ta linija.