Nauji butai vos spėja dygti – pirkėjų vis daugėja. Jų ieško ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
„Ukrainiečiai ir baltarusiai nekilnojamojo turto rinkoje tikrai aktyvūs. Jie nuomoja būstus nuo karo Ukrainoje pradžios, o šiemet jau matome ir jų pirkimus“, – komentavo „Inreal“ pardavimų ir tarpininkavimo vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė.
Svetimšaliai dažniausiai perka ekonominės klasės butus, kurių kaina svyruoja tarp 100 ir 120 tūkstančių eurų. Juos įsigyja tiek savo gyvenimui, tiek nuomai.
„Tiek ukrainiečiai, tiek baltarusiai jau įsitvirtinę darbo rinkoje, gauna nuolatines pajamas, todėl gali nesunkiai gauti banko finansavimą būsto įsigijimui“, – aiškino I. Šikšnytė-Brazienė.
Lengviau gaunama paskola, o ir grąža viliojanti – vien per metus būstai Lietuvoje pabrango 13 procentų.
„Mūsų nekilnojamojo turto rinka labai sparčiai auga. Užsienietis, kuris prieš porą metų investavo į butą Vilniuje, dabar turi kosminę grąžą“, – tvirtino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Registrų centras skelbia – užsieniečiai Lietuvoje jau sukaupė apie 57 tūkstančius nekilnojamojo turto objektų. Daugiau nei pusė jų – butai. Likusi dalis – žemės sklypai, gyvenamieji namai, kiti pastatai. Visgi situaciją stebintys ramina – šie skaičiai dar nėra tokie, dėl kurių reikėtų kelti aliarmą.
„Būsto rinkoje gal ir matomas suaktyvėjimas, bet užsieniečių įsigijimai sudaro tik apie vieną procentą“, – komentavo Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Daumantas Skinkys.
Tačiau dėmesį labiausiai kausto ne skaičiai, o kas perka. Apie penktadalį būstų įsigyja rusai ir baltarusiai. Beveik pusė – asmenys su neaiškia pilietybe.
„Užsienio pilietis gali įsigyti turtą, net jei neturi nei laikino, nei nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje ir nėra susijęs giminystės ryšiais su mūsų šalies piliečiais. Tokiu atveju mes apie jį duomenų neturime“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Daugiausia tokių asmenų turtas – Vilniuje. Čia jiems priklauso daugiau nei 12 tūkstančių butų ir namų. Kaune bei Klaipėdoje – po 2,5 tūkstančio.
„Rusijos, Baltarusijos ar Lenkijos piliečių daugiausia turto sukaupta pasienio savivaldybėse – Visagine, Šalčininkuose, Ignalinoje“, – nurodė M. Samkus.
Priešiškų valstybių piliečiai gali nusitaikyti į turtą, greta jautrių teritorijų – karinių objektų, poligonų, kitų saugomų zonų.
„Tikrai turėsime rimtų problemų, žvalgybinių rizikų, kai butai ar namai bus panaudojami žvalgybai prieš mūsų sąjungininkus, karinius dalinius, oro pajėgas“, – perspėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą kai kurios šalys ėmėsi griežtų priemonių. Suomija jau gali užkirsti kelią sandoriams su rizikingų šalių piliečiais, o Latvija apskritai uždraudė rusams ir baltarusiams pirkti nekilnojamąjį turtą – bent jau naujiems sandoriams. Lietuvoje tokie bandymai jau buvo, bet nesėkmingi.
„Kaip tik tuoj sueis pusė metų nuo tada, kai bandėme, bet pasiūlymas buvo atmestas. Galime bandyti iš naujo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Šiuo metu Lietuva taiko tik dalinius ribojimus – rusai be leidimo gyventi negali įsigyti butų, tačiau turintys leidimą – gali. Premjerė kol kas pokyčių nenumato.
„Tai geras pavyzdys ir, matyt, reikės šį klausimą plačiau aptarti ministerijų lygmeniu“, – svarstė premjerė Inga Ruginienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad užsieniečiai butus pirks ir toliau, bet banga slūgsta.
„Ukrainiečių ir baltarusių investicijos greičiausiai išliks stabilios arba mažės. Ūkiškai kalbant, kas jau norėjo saugiai padėti kapitalą Europos Sąjungoje, tas jau tai padarė“, – komentavo A. Izgorodinas.
Lietuvos bankas ramina – dėl būstų kainų ir pasirinkimo lietuviai nenukenčia.
„Paklausą daugiausia sudaro gyventojų įsigijimai, todėl nematome, kad lietuviai būtų išstumiami iš būsto rinkos“, – aiškino D. Skinkys.
„Paklausą padidina, todėl vystytojai aktyviau stato, šiek tiek kyla kainos. Bet sakyti, kad tai būtent dėl užsieniečių, būtų nesąžininga“, – pridūrė I. Šikšnytė-Brazienė.
Anot Lietuvos banko, būsto rinka šiuo metu – sveika. Nors buvo mėnesių, kai butų parduota rekordiškai daug, laisvų objektų vis dar pakanka – gyventojai turi iš ko rinktis.
(be temos)