- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Realybė: didžiausias kiekis baltarusiškų krovinių keliauja per jos iš dalies valdomą „Birių krovinių terminalą“, kuris pastaruoju metu itin smarkiai plėtėsi.
-
Investicijos: pastaruoju metu į „Birių krovinių terminalo“ infrastruktūros gerinimą buvo dedami nemaži uosto pinigai, o darbus atliko viena iš Latvijos kompanijų.
Dėl Klaipėdos uosto veiklos nė viena šalis Lietuvai nėra tokia svarbi kaip Baltarusija.
Ekonomistas įžvelgia krizę
Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukošenkos pasakyti žodžiai, kad, jei Lietuva nenustos reikšto nuolatines pretenzijas dėl Astravo atominės elektrinės, jis perkels krovinius iš Klaipėdos uosto į Rygos uostą, turėjo atgarsių Lietuvoje.
Seime vykusioje Vyriausybės valandoje dėl baltarusiškų krovinių turėjo aiškintis susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Latvijos susisiekimo ministras kas antrą savaitę važiuoja į Baltarusiją. Sklinda kalbos, informacijos šaltiniai, kad jie nori visą srautą krovinių pasiųsti per Latviją. Tai iš esmės reikštų, kad 30 procentų sumažėtų Klaipėdos uosto apyvarta ir Lietuvos geležinkelių apkrovimas. Tai reikštų ekonominę duobę ir netgi tam tikrus krizės požymius“, – teigė ekonomistas Kęstutis Glaveckas.
Jam rūpėjo, ar Lietuva „neliks ant ledo“ ir ką daro transportininkai, kad to neatsitiktų?
Norėtų didinti srautą
Susisiekimo ministras R.Masiulis aiškino, kad tiek latvių, tiek lietuvių susitikimai baltarusiais yra gana dažni.
„Kas dažniau susitinka, sunku pasakyti. Aš pats su savo kolega ne kartą esu susitikęs, mes diskutuojame apie dalykinį bendradarbiavimą transporto srityje“, – aiškino R.Masiulis.
Jo teigimu, Baltarusija yra labai svarbus tranzito partneris Lietuvai. Per Lietuvą važiuoja du baltarusiški srautai: „Belkalio“ trąšos ir naftos produktai. Trąšos yra didžioji dalis.
„Abi tiekimo grandinės yra atidirbtos ne pirmi metai, pas mus yra visa įranga, sudėlioti geležinkelių grafikai, traukiniai važiuoja be sustojimų pačiu greičiausiu įmanomu būdu, ir tas kelias jiems yra pigiausias. Todėl ekonominių paskatų ką nors keisti baltarusiams, mano nuomone, nėra, nes dar daugiau investicijų darome ir savo uoste geriname sąlygas. Srautus stengiamės aptarnauti taip, kad nekiltų noro jiems keliauti kitu keliu. Tikime, kad mūsų sąlygos yra pačios geriausios, ir tą produktą, tą srautą mes labai vertiname. Lietuvos geležinkeliai ir Klaipėdos uostas deda labai daug pastangų ne tik išlaikyti, bet ir padidinti tą krovą“, – tikino ministras R.Masiulis.
Jo žodžius jau anksčiau yra tarsi patvirtinę keli uostininkai. Buvo teigiama, kad kol kas nėra jokių realių žingsnių, kad iš Klaipėdos uosto būtų rengiamasi perkelti krovinius į kitus regiono uostus.
Tai patvirtinta ir praėjusią savaitę Minske vykusioje Tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje „Transportas ir logistika“, kur plačiai pristatytas Klaipėdos uostas.
„Lietuvos ir Baltarusijos partnerystė yra naudinga abiem pusėm, jau daug metų darniai veikia abiejų šalių verslo santykių mechanizmas visoje transporto sistemoje. Klaipėdos uostas konkuravo ir konkuruos, kad krovinių tranzitas tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir toliau augtų. Uostų darbas - dinamiškas procesas, priklausantis nuo daug faktorių – krovinių vežėjai ieško palankesnių sąlygų, geresnio aptarnavimo, todėl nuolat investuojame į Klaipėdos uosto infrastruktūros tobulinimą, kad didėtų jo patrauklumas ir jis taptų dar labiau konkurencingas", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Agresyvi konkurencinė taktika
Latvija bendradarbiaudama tiek su Baltarusija, tiek su Rusija užima kitokią poziciją nei Lietuva. Ji pirmiausiai žiūri savo transporto ir tranzito interesų.
„Nesmagu, kad mūsų kaimynai naudojasi padėtimi dėl Astravo elektrinės. Mes vylėmės, kad galbūt jie mus tuo klausimu parems, bet matome, kad taip nėra“, - tikino Seime susisiekimo ministras R.Masiulis.
Konkurencija su Latvija visada buvo didelė. Ji buvo pasireiškusi ir tuo, kad lietuviai nuviliojo tuos krovinius, kurie buvo Latvijos uostuose.
„Latvijoje senkant rusiškų krovinių srautams desperacijos yra daugiau. Tą matome ir viešojoje erdvėje, ir per komunikaciją, ir kitur, bet ta konkurencija niekur nebuvo pradingusi, ji buvo visą laiką. Mes puikiai suprantame, kad turime parodyti sąlygas, duoti geras kainas. Tą mes ir darome, kol kas tas produktas važiuoja per Lietuvą. Tikiu, kad taip bus ateityje“, - dėstė R.Masiulis.
Naujausia ir Lietuvai nesmagi žinia yra tai, kad Latvijos geležinkeliai siekia per Lietuvą gabenti krovinius iš Kinijos į Kaliningrado sritį. Siekiama siūlant mažesnes paslaugų kainas išstumti iš Lietuvos geležinkelio linijų dabar monopoliją turinčius „Lietuvos geležinkelius“. Tai žadama daryti ir teismais, ir skundais ES institucijoms, jei nebūtų atverta Lietuvos geležinkelių gabenimo rinka. Už latvių intereso įsitvirtinti Lietuvos geležinkelių rinkoje stovi ir buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...