Padirbti dokumentai

„Matome, kad per Lenkiją (iš visų trečiųjų šalių) daugiau nei 120 mln. eurų vertės medienos patenka į ES. Dalis – į Lietuvą. Čia ji patenka todėl, kad mediena įvežama į Lenkiją, patikrinama pasienyje, o toliau vežama į Lietuvą per ES teritoriją, kur jokios kontrolės nėra. [...] Lietuva,  blokuodama įtartinos medienos importą, efektyviau įgyvendindama sankcijas, vis tiek gauna medienos pro galines duris“, – LRT Radijui teigė Baltarusijos tyrimų centro vadovas Stanislovas Ivaškevičius.

Vis dėlto tyrėjai pripažįsta, kad medienos eksportas iš Baltarusijos į ES yra gerokai sumažėjęs, – iki sankcijų jo vertė siekė daugiau nei 1 mlrd. dolerių.

Anot S. Ivaškevičiaus, baltarusiška mediena per Kazachstaną, o iš tikrųjų iš Baltarusijos, gabenama su padirbtais dokumentais – tai įrodo tyrėjų išanalizuoti dokumentai.

„Medienos vežėjas iš Baltarusijos mums tiesiai telefonu pasakė, kad medieną vežė iš Baltarusijos, o ne iš Kazachstano. Siuntėjas iš Kazachstano patikino mus, kad žino šią Baltarusijos bendrovę, kad jie bendravo ir pasirašė kažkokį memorandumą, bet paskui kompanija dingo, verslas nepavyko. Galime įsivaizduoti, kad viskas, ko tai bendrovei reikėjo, – kontrahento iš Kazachstano, kad būtų galima visur klijuoti suklastotus antspaudus“, – teigė S. Ivaškevičius.

Nauji būdai

Anot Baltarusijos tyrimų centro vadovo, atsirado ir naujų sankcijų apėjimo būdų – nebereikia registruoti bendrovių, neapmokestinamų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), dabar esą pakanka „nupiešti“ dokumentus ir Lenkijos pasienyje tai veikia.

„Kazachstanas – mažai miškinga valstybė. Ji didelė, bet miškingumas ten tik 4–5 proc. Šalis pati importuoja medieną, o pusė miškų ten – stepių medžių, jie nelabai tinka industriniam medžių apdirbimui“, – pabrėžė S. Ivaškevičius.

Tyrimas pradėtas praėjus metams po analogiško tyrimo 2022 m. gruodį, kai išsiaiškinta, kad baltarusiška mediena į ES patenka per Kirgiziją.

Miškingumas Kazachstane – tik 4–5 proc. Šalis pati importuoja medieną, o pusė miškų ten – stepių medžių, jie nelabai tinka industriniam medžių apdirbimui.

„Kai išsiaiškinome, kad baltarusiška mediena ES gali būti tiekiama kaip atvežta iš Kirgizijos, Lietuva uždarė medienos iš Kirgizijos importą. Čia geros naujienos ir baigėsi. Toliau matome intensyvų medienos iš Kazachstano į ES augimą“, – sakė S. Ivaškevičius.

Gina muitinę

S. Ivaškevičiaus teigimu, vis dėlto negalima teigti, kad ES sankcijos neveikia.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog sankcijos visai neveikia. Dar prieš sankcijas Baltarusija į ES eksportavo medienos daugiau kaip už 1 mlrd. dolerių. Šiandien kalbame apie schemas, kaip aptarta, jos vertė – 120 mln. Taigi, sankcijos atlieka savo funkciją – uždeda papildomą kainą režimo pelnui, kuriam jos skirtos“, – sakė jis.

„Beje, siuntėme užklausų į atitinkamas institucijas Lietuvoje ir Lenkijoje, abiem atvejais gavome atsakymus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – pridūrė jis.

Muitinės tarpininkų bendrovės „Bunasta“ savininkas Jurgis Adomavičius teigė, kad iš trečiųjų šalių į ES įvežamą medieną turi išmuitinti Lietuvos ar Lenkijos muitinės, vadinasi, kalbama ne apie prastą muitinės darbą, o apie padirbtus dokumentus.

„Kalbame apie tikrą kriminalą, kuris atsakys ne 150 zlotų baudomis, bet tikrai didelėmis nuobaudomis, visų pirma, pačiame Kazachstane dėl PVM grobstymo. [...] Aš nemesčiau akmenų į muitinę, [...] šiuo metu Lenkijoje pasienyje su Baltarusija eilė – 48 km, […] manyčiau, čia reikėtų kreipti dėmesį ne į muitinę, o į kriminalines tarnybas“, – sakė J. Adomavičius.